Žemiški patarimai, kaip dviratininkui atgauti jėgas po didelio krūvio

Profesionali dviratininkė, mitybos specialistas ir dviratininkų treneris pataria, kaip atgauti jėgas po krūvio.

30-metė Daiva Tušlaitė, prieš savaitę baigusi dešimties dienų lenktynių maratoną „Giro d'Italia Internazionale Femminile“, šyptelėjo paklausta, kaip dviratininkui geriausia atsigauti po didelio krūvio. „Svarbu gerai maitintis ir gerai pailsėti“, – teigia į nuvažiuojantį olimpinį traukinį įšokti spėjusi panevėžietė.

Profesionali sportininkė tikina, kad kiekvienas dviratininkas jėgas atkuria atsižvelgdamas į savo organizmą, tačiau yra bendrų dalykų, tinkančių visiems.

„Per valandą po lenktynių patartina pavalgyti. Greičiausias atsigavimas vyksta tuomet, jei valgai angliavandenius su šiek tiek baltymų – tai ryžiai, makaronai. Bet komandos atsakingas asmuo – dažniausiai masažuotojas – taip pat paruošia sumuštinių su kumpiu ir sūriu bei vaisių“, – asmenine patirtimi dalijasi dviratininkė. Anot olimpietės, jei nėra nei ryžių, nei makaronų, tuomet tiks vadinamieji greitieji angliavandeniai: bananas, specialūs sportuojantiems skirti batonėliai su proteinais ir būtinais vitaminais.

„Ne mažiau svarbu ir gėrimai su magniu ar angliavandenių turintys specialūs sporto gėrimai, kad būtų kuo greičiau atkurtos glikogeno atsargos. Juos gerti reikėtų 15 minučių po finišo. Apskritai, jei karšta, labai svarbu daug gerti, nes prarandi daug medžiagų“, – patarimus dalina D. Tušlaitė.

Ką daryti, jei po varžybų skauda raumenis? „Paprastas patarimas – viso kūno masažas. Jei tam nėra galimybės padaryti, tuomet tiks ir ežeriukas. Juk vasara! Gaivus vanduo labai gerai atpalaiduoja raumenis“, – tvirtina dviratininkė. D. Tušlaitė. Ji taip pat rekomenduoja po lenktynių gerai pavakarieniauti – pati dažniausiai renkasi vištieną arba kepsnį su daržovėmis, o tuomet – miegas.

Dviratininkų treneris Vaidas Rimkus atkreipė dėmesį, kad svarbiausias dalykas po kiekvieno krūvio yra tempimo pratimai. „Sportuojant raumuo sutrumpėja, prarandamas jo elastingumas ir ženklus darbo našumas. Žmogų, kuris nedaro tempimo pratimų, lengva identifikuoti: kupra, trumpi žingsniai, visas traukiasi, – pasakoja jis. – Todėl privaloma „išsitampyti“, ir tai reikėtų daryti kuo greičiau, kol raumuo šiltas, – fiziologiškai taip geriau.“

V. Rimkus taip pat dūrė pirštu į kitą rimtą bėdą – mėgėjai dviratininkai neretai numoja ranka į atkuriamąjį važiavimą: „Jei treniruotė intensyvi, reikalingas atkuriamasis važiavimas. Po varžybų ar treniruotės reikia sėsti ant dviračio ir 10–15 minučių ramiai minti be jėgos, kad iš raumenų būtų pašalinta visa pieno rūgštis ir kiti medžiagų apykaitos produktai, neutralizuotas deguonies įsiskolinimas, o organizmas nurimtų. Tai labai svarbu. Dažnai žmonės užmiršta – nuvažiavę meta dviratį į šoną, o juk organizmas vis dar dirba. Labai svarbu, kad atsigavimas vyktų kiek galima greičiau. Jei dėl lietaus ar kitokių priežasčių iš karto neįmanoma – tai atlikti reikėtų kitos dienos ryte.“

Treneris taip pat perspėja, kad jei varžybos vyko prastu oru, nevalia delsti ir reikia kuo greičiau persirengti, nes per dvi tris sustojimo minutes kūnas atšąla, o tuomet didelė tikimybė peršalti.