Etikos mokytoja Marija Mašanauskienė vasarą daugiausia laiko praleidžia ne namie ar klasėje, o pievose. „Spalvingų ir retų žolių ieškau vos pasirodžius pirmiesiems žalumynams.

Dievinu gėlių kvapus – birželis pats gražiausias metas“, – sakė vainikų pynėja ir būrėja M.Mašanauskienė. Joninės – geriausias laikas parodyti, ką ji nuveikė per metus. 58-erių vilnietė tokiu laisvalaikiu sudomino ir savo mokinius, tad jos pintais vainikais trumpiausią metų naktį pasipuoš ne tik namiškiai.

Atskleidžia charakterį

Per Rasų, arba Kupolių, šventę žydi visa gamta. Tuo skuba pasinaudoti vainikų pynėjos ir į augalų kasą supinti gražiausius vasaros žiedus. Verkių parkas, Ozo miškas, už Vilniaus plytinčios pievos – M.Mašanauskienė žino, kur prisirinkti spalvingiausių augalų.
Kai kolegės baigusios darbą skuba į parduotuves, ji – į mišką. Moteris supranta: jei pavėluos, teks laukti ištisus metus. Reti augalai nuvysta per kelias dienas.
„Per keliasdešimt metų pripratau prie tokio gyvenimo ritmo. Kai kas klausia, kodėl augalams aukoju visą laisvalaikį? Atsakymas paprastas, vainikas siejasi su grožiu. Jis tarsi žmogaus sielos veidrodis“, – patyrusi būrėja skaito augalų žiedlapiuose paslėptas mintis.

Iš ko pinti?

Ar kiekviena žolė ką nors reiškia? Labiausiai ateitį ir žmogaus būdą išduoda ne augalai, o jų dermė ir pynimo stilius. Jei į ąžuolų vainiką pripinsite ramunių, tai reikš, kad jūs – nuoširdus, draugiškas žmogus. Mokate suderinti materialųjį ir dvasinį pradus.
Jei vainike sumėlynuos rugiagėlės, nepaslėpsite romantiškos sielos. „Iš karto pajuntu žmogaus charakterį, būdą. Kiekvienas pynėjas į vainiką sudeda savo jausmus, širdį. Juk nuo savęs nepabėgsi ir nesupinsi nemėgstamų gėlių“, – sakė vilnietė, kuriai nesunku nuspėti ateitį.
Ar visos žolės suteikia geros energijos? M.Mašanauskienė patarė atidžiai rinktis augalus, jei norite išvengti piktos lemties.
„Vainikui netinka šakotos, nulūžusios, aštrios gėlės. Pavyzdžiui, dilgėlės padeda apsisaugoti nuo raganų, tačiau jų neturėtų būti kupolių vainike. Į puokštę nereikėtų dėti ir paparčio. Nors visi ieško paparčio žiedo, jų lapai vainike prišaukia nelaimę“, – perspėjo pedagogė.

Vyrai neturėtų puoštis

Jonažolė, vaistinė ramunė, čiobrelis, bajorėlis, Jonio žolė, kunigažolė, širdažolė – kruopšti pynėja žino, kurios gėlės labiausiai traukia akį.
Jaunoms merginoms reikėtų rinktis švelnias spalvas, smulkesnius žiedus. „Vainikas turėtų būti lengvas. Tarkime, nupintas iš smilgų suteikia grakštumo. Vyresnieji gali įpinti stambesnių žiedų“, – patarė M.Mašanauskienė. Tačiau vyrams puoštis vainikais nesiūlė. Išimtis – tik šventės varduvininkai.
Per Jonines ji pati pasipuoš nusipintu vainiku. Kokiu? „Priklausys nuo nuotaikos“, – nusišypsojo pynėja.

Svarbiausi Joninių renginiai Lietuvoje

Senosios tradicijos atgimsta Kernavėje

Birželio 23-iąją Kernavės kultūriniame rezervate vasaros saulėgrįžos šventė bus švenčiama pagal senąsias tradicijas. 20 val. – Vartų ratelis. Bus lankomi laukai, prasidės žaidimai, burtai prie Didžiosios kupolės Pilies kalne, Pajautos slėnyje. 21.40 val. Ant Pilies kalno piliakalnio bus pagerbta besileidžianti saulė. Po 22 val. Aukuro kalno papėdėje sužibės ugnis. Po valandos bus uždegtas didysis laužas ir stebulės ant Kernavės piliakalnių. Po vidurnakčio Neryje sužaliuos plukdomi vainikai. Vakaro svečių laukia dainos, šokiai ir linksmybės iki paryčių Pilies kalne.

Paparčio žiedo – Anykščių siauruku

Birželio 23 d. 17 val. Anykščių siaurukas visus Jonus ir Janinas švęsti kvies dardant traukinio bėgiais. Atvykus į Kuzmiškio mišką keleivius pasitiks žolynais išpuošti Joninių vartai ir skambi muzika. Vakaro šeimininkė raudonkasė Janė visiems primins senuosius lietuvių papročius ir kvies merginas prisirinkti žolynų. Vėliau bus pinami vainikai. Vakarėjant suliepsnos Joninių laužas, bus išrinktas gražiausias žolynų vainikas. Svečiai ragaus ant žarijų gaminto maisto. Siauruko keleiviai, miško tankmėje suradę žydintį papartį, apie 22 val. parvažiuos į Panevėžį. Bilieto kaina – 30 litų.

„Gero ūpo“ koncertas

Joninių išvakarėse, birželio 23-iąją, LTV laida Rasos šventę minės tradiciškai. Visų susirinkusių Nidos prieplaukoje laukia nuotaikingas koncertas, geriausių kapelų varžytuvės ir tarptautinio folkloro festivalio „Tek saulužė ant maračių“ dalyvių pasirodymai. Šauniausias „Gero ūpo“ kolektyvas ne tik pasipuoš nugalėtojų laurais, bet ir išsiveš 50 tūkst. litų piniginį prizą. Antros vietos laimėtojai džiaugsis 20 tūkst. litų premija, trečios – 10 tūkst. litų. Liaudies muzikos mėgėjai matys 4 valandų koncertą.

Žolynų turgus Vilniuje

Etninės kultūros centras sostinės gyventojus Joninių vainikais pasipuošti kviečia jau birželio 20-ąją. Vinco Kudirkos aikštėje ir Gedimino prospekte nuo 10 val. ryto veiks Žolynų turgus. Iki pat 22 val. Lietuvos žolininkai, būrėjos, kulinarinio paveldo saugotojai, aktoriai ir muzikantai kvies linksmintis, pirkti įvairias žoleles, nusipinti sėkmę nešantį vainiką ir burti. Kas porą valandų čia vyks įvairių kapelų koncertai. 15 val. bus atidaryta Grožio pirtis. 19 val. pradės veikti specialus aukcionas, jame atsiskaityti bus galima Žolynų turgaus pinigais jonpinigiais. Renginys nemokamas.

Joninės užsienyje

Švedija

Švedijoje Joninės švenčiamos šeštadienį tarp birželio 20 ir 26 d.
Ilgiausią vasaros dieną būstus, kiemus ir balkonus švedai puošia gėlėmis ir žolynais. Skandinavai tą dieną rengia gėlių vainiko karalienės rinkimus, trypia tautinius šokius. Jaunimas apkaišo šventinę kryžiaus formos kartį, sumeistrautą iš jaunų medelių, puoštą laukų gėlių girliandomis.

Estija

Joninės Estijoje prilygsta Kalėdoms. Vidurvasario šventė (est. – Jaanipäev) švenčiama naktį
į birželio 24 dieną. Kaimynai estai degina laužus, gamina tradicinius šventinius patiekalus. Daugelis estų Jonines mėgsta švęsti vakarinėje Talino dalyje Eesti Vabaõhumuuseumi – Estijos Rumšiškėse. Bilietas į šventę etnografiniame kaime kainuoja apie 35 litus.

Latvija

Daugelis latvių Jonines švenčia gamtoje. Artėjant vidurnakčiui viršukalnėse uždegami laužai, dažniausiai prie didelių ąžuolų. Šeimininkės šventei gamina tradicinius patiekalus: sūrį su kmynų sėklomis, pyragėlių su kiauliena, kaimiško alaus. Merginos puošiasi gėlių, o vaikinai – ąžuolo lapų vaikinais. Kalbama, kad broliai latviai turi 12 tūkst. Joninių dainų.

Suomija

Per Jonines suomiai vainikuoja karves. Jaunimas kuria laužus, aplink juos šoka ir dainuoja. Ypač įspūdinga šventė vyksta šalies sostinėje Helsinkyje, Seurasaari saloje, kurioje įsikūręs Suomijos buities muziejus. Alandų salose visi namai išpuošiami beržų šakomis. Suomių Joninės paprastai baigia pirtyse.