Velykos šiemet ankstyvos, todėl svarbu nepražiopsoti laiko, kai galima pasirūpinti pavasarinėmis žydinčiomis šventinio stalo puošmenomis.

Anot Dubravos arboretumo viršininkės dendrologės dr. Valerijos Baronienės, kuo aukščiau pakyla lauko termometro stulpelis, tuo mažiau reikia laiko šakelėms susprogti ir pražysti. Jei norėsime per šias Velykas namuose pamerkti ant šventinio stalo žydinčių šakelių, joms pražydinti pakaks ir poros savaičių, o kai kuriems augalams ir dar mažiau. Jei nepatingėsime, turėsime gražią puokštę ant Velykų stalo, o jei dar pakabinsime ant žydinčių šakelių išpuoštų margučių, stalas tikrai atrodys šventiškai.

"Likus maždaug dviem savaitėms iki Velykų pamerkime kambaryje, ant saulėtos palangės geltonžiedžių sedulų, ankstyvųjų rūšių rododendrų (daūrinio, kanadinio), joštos (serbentinio agrasto, labiau žinomo kaip serbento ir agrasto hibridas), smailialapės lanksvos, pilkosios lanksvos ‚Grefsheim‘ ir kitų baltai žydinčių lanksvų, vyšnių, migdolo keružio, kamčiatkinio ar valgomojo sausmedžio šakelių – jos tikrai pražys Velykoms", – įsitikinusi dendrologė. Ji pastebėjo, kad baltai žydinčios lanksvos paprastai pražysta balandžio–gegužės mėnesiais, todėl labiau tinka pražydinti nei žydinčios rausvai, kurių žiedai dažniausiai išsiskleidžia tik birželį ar liepą.

Panašiai laiko reikėtų serbentų, kiek ilgiau – obelų, kriaušių, alyvų, gudobelių, raugerškio, putinų šakelėms pražydinti, na, o forsitijų šakelėms pakaks ir savaitės. Dendrologė pataria neužmiršti kas 3–4 dienas pakeisti vandenį inde, į kurį pamerktos šakelės.

Žinoma, gamta mėgsta pokštauti. Anot dr. V.Baronienės, gali būti, kad vienos šakelės pražys anksčiau, kitos – vėliau. Tad neprošal pamerkti skirtingu laiku žydinčių krūmų ir medžių šakelių. Nereikėtų pamiršti ir paprasto lietuviško beržo ar klevo bei kaštono šakelių. Neverta merkti šakelių tų medžių ir krūmų, kurie žydi birželio pabaigoje ar liepos pradžioje – jie išleis tik lapelius.