Daugiau nei penkiolika metų Paryžiuje gyvenantis Linas Marcinkevičius po šalį sukrėtusių teroristinių išpuolių tęsia savo darbus ir gyvena toliau. "Jeigu įsivyraus baimė ir visi sėdės namuose, vadinasi, teroristai laimėjo", – pastebėjo jis.

Jaučiasi saugiai

Pačiame miesto centre prie Paryžiaus operos, šalia didelių metro stočių ir transporto mazgų, didžiųjų bulvarų ir populiariausių prekybos centrų gyvenantis L.Marcinkevičius tikino čia visada jautęsis saugiai.

"Čia daug bankų ir kitų biurų, apskritai daug turistų lankomų vietų, netoli Eliziejaus laukai. Čia policijos visada buvo labai daug, tai kažkiek užtikrina saugumo jausmą. Dirbu taip pat netoliese. Ar jaučiuosi nesaugiai? Ne", – tikino vyras.

Antradienio vakarą, dar vykstant teroristų sulaikymo operacijoms, L.Marcinkevičius su draugo šeima lankėsi restorane prie namų. "Žmonių daug, viskas lyg ir grįžta į savo vietas. Tik devintą valandą vakaro restorane viskas sustojo, nes buvo paskelbta tylos minutė aukoms pagerbti. Žmonės stengiasi toliau daryti tai, ką darė iki šiol. Taip pat ir aš. Jaučiamas labai didelis žmonių solidarumas su kavinių ir restoranų darbuotojais, nenorima kad šios nukentėtų finansiškai ar net užsidarytų", – pasakojo paryžietis.

Musulmonai – skirtingi

Anot jo, įvykiai didelių pokyčių jo gyvenime nepadarė, vyras tik dar labiau pradėjo vengti masinio susibūrimo vietų, tai darė jau nuo Charlie Hebdo žudynių. "Tačiau yra vietų, kurių išvengti nepavyks: stotys, oro uostai ir panašios vietos. Juk norisi keliauti ir normaliai gyventi", – vis dėlto Paryžiaus musulmonų priemiesčių L.Marcinkevičius stengdavosi visada išvengti.

Pasak jo, nors kiekvienas paryžietis turi po pažįstamą musulmoną, kurių yra labai skirtingų, net priešiškų musulmonų tradicijoms, nemaža dalis jų vis dar gyvena getuose, ir tai yra didžiulė Prancūzijos problema.

"Reikia suprasti, kad musulmonai ar iš musulmoniškų šalių kilę žmonės sudaro labai didelę Prancūzijos populiacijos dalį. Taip susiklostė istorija: Prancūzija buvo kolonizavusi didžiąją dalį Šiaurės Afrikos (Marokas, Tunisas, Alžyras). Tad musulmonų ar tų šalių kilmės žmonių yra visur: darbe, transporte, parduotuvėje, televizijoje. Ne visi jie tikintys, kai kurie netgi atvirai priešiški musulmonų tradicijoms. Tarkime, mano kolegė ištekėjo už prancūzo, bet dėl to nuo jos visiškai nusisuko tėvai! Taip, dukros atsisakė tėvai, nes ji ištekėjo už kitos religijos ar netikinčio žmogaus. Ir visa tai yra šiandienos Prancūzijoje. Tad musulmonų yra visur ir jie patys dažnai labai skirtingi", – pasakojo L.Marcinkevičius.

Nerimauti neverta

Besilankantiesiems Paryžiuje vyras pataria vengti masinio susibūrimo vietų, koncertų ir panašių renginių. Tačiau nerimauti tikrai nevertėtų.

"Nesinori gyventi su baime ir reikia tikėtis, kad kitas išpuolis bus sustabdytas dar prieš nusinešant žmonių gyvybes", – vylėsi L.Marcinkevičius.

Paklaustas, ar po penkiolikos metų gyvenimo Paryžiuje, nekilo noras keltis gyventi kitur ar grįžti į Lietuvą, vyras tikino nepasiduosiantis teroristų bauginimams: "Minčių emigruoti ar ne kyla visokių, taip pat ir man artimiems prancūzams, bet nieko labai rimto. Tiesiog sunku viską mesti dėl kažkokios baimės, tikrai nesinori pasiduoti."