„Žiūrint iš humanitarinės pusės, iš tarptautinių organizacijų reakcijos, aš manau, kad ir Jungtinių Tautų, ir Raudonojo kryžiaus ir apskritai visų tarptautinių organizacijų, kurios stebi humanitarinę situaciją Ukrainoje, ta reakcija bus aktyvesnė, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras. – Ir, tiesą sakant, iš Hagos tribunolo pusės – iš tos varpinės žiūrint, prokurorų jau dabar tyrimas, jis gali būti pradėtas ir nelaukiant oficialių Ukrainos valdžios kreipimusi, nors jie jau yra.“
Pasak ministro, sunku iš anksto vertinti, kokie kaltinimai galėtų būti pateikti, tačiau, jo vertinimu, tai galėtų būti panašu į Serbijos atvejį.
Atrodytų greičiausiai panašiai kaip Serbijos variantas, tai yra, kai politiniai vadovai buvo pripažinti atsakingais už tas žudynes, kurias vykdė serbų kariai.
„Kaip tai atrodytų ateityje, aš manyčiau, atrodytų greičiausiai panašiai kaip Serbijos variantas, tai yra, kai politiniai vadovai buvo pripažinti atsakingais už tas žudynes, kurias vykdė serbų kariai“, – teigė ministras.
Tarptautinės bendruomenės pyktį sukėlė nedideliame Bučos miestelyje į šiaurės vakarus nuo Kyjivo aptiktos masinės kapavietės ir šimtai brutaliai nužudytų civilių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai apkaltino Maskvą civilių žudynėmis.
Rusija šiuos kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais Bučoje.
Maskva paprašė pirmadienį surengti specialų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį aptarti šiems kaltinimams. Pasak A. Anušausko, taip politinė vadovybė siekia išvengti kaltinimų, bet ši strategija jau nieko nepakeis.
„Rusija skuba užbėgti už akių, kad atsakomybė nebūtų tiesiogiai perkeliama politinei jų vadovybei. Jie skuba daryti tuos žingsnius, bet iš esmės tai nieko nekeičia. Nusikaltimai yra įvykdyti, jie yra užfiksuoti ir aš manau, kad kuo greičiau tarptautinis tribunolas įsitrauks į šį darbą savo tyrimu, tuo geriau“, – teigė ministras.
Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas pradėjo veikti 2002 metais. Ši institucija siekia teisti asmenis už genocidą, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir, kai kuriais atvejais, agresijos nusikaltimus.
NATO pajėgumai Baltijos valstybėse padvigubėjo
Rusijai tęsiant brutalų karą Ukrainoje Lietuvos krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sako, kad NATO pajėgumai Baltijos valstybėse padvigubėjo, o Lenkijoje – išaugo gal net dešimt kartų.
„NATO šalių pajėgumai mūsų regione – Baltijos šalyse – padvigubėjo, Lenkijoje išaugo galbūt 10 kartų. Nes visgi Lenkija yra prie pat karo veiksmų apimtos šalies. Dėl to pajėgumai ir yra didžiausi. Bet ir mūsų pajėgumai nuolat auga ir gegužės mėnesį bus tų pajėgumų pikas. O kiek jie bus išlaikomi, priklausys nuo situacijos regione“, – pirmadienį žurnalistams po susitikimo su prezidentu sakė ministras.
ELTA primena, kad Rukloje šiuo metu yra dislokuota NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė, kuriai vadovauja Vokietija, karius ir personalą taip pat yra atsiuntusios Belgija, Čekija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija.
Pabradėje yra dislokuotas rotacinis sunkusis JAV batalionas, kurį numatyta stiprinti papildomais pajėgumais.
NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse šiuo metu vadovauja ir dangaus virš Lietuvos saugumą užtikrina Šiauliuose dislokuotos Lenkijos karinės oro pajėgos su naikintuvais F-16, čia yra dislokuoti ir Jungtinės Karalystės sraigtasparniai.
