Pasak ministro, komendantūra yra ne institucija, o karinis vienetas, kurio funkcija yra užtikrinti sąveiką tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldos.

„Galima tai vadinti konceptualiais skirtumais, galima nevadinti, tačiau kariuomenėje karo metu yra vienvaldystės principas. Karo komendantūra nėra institucija, tai yra karinis vienetas. Ir karo komendantui, kaip ginkluotųjų pajėgų nariui priskirtų užduočių vykdymui, yra priskiriamas karinis vienetas – karo komendantūra“, – Eltai teigė A. Anušauskas.

„Ir jeigu mes tai paversime kažkokia institucija, tai, be abejo, karo padėties metu turėsime daug viršininkų, kurie neturės pavaldumo ir, matyt, neužtikrins tos veiklos“, – pridūrė jis.

Ministras pabrėžia, kad karo metu komendantų esminė funkcija yra užtikrinti sąveiką tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldos.

„Mano įsivaizdavimas yra pagrįstas pirmiausiai patirtimi, kurią turi ir kitos šalys, čia fantazijoms vietos per daug ir nėra. Tai yra sąveika tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldos. Nes esminis dalykas yra užtikrinti ginkluotųjų pajėgų aprūpinimą, veikimą karo metu ir taškas“, – sakė A. Anušauskas.

„Jeigu norima institucionalizuoti, žinoma, kad Seimo nariai turi teisę siūlyti savo vizijas, bet tos vizijos turi ne silpninti, o stiprinti mūsų gynybą“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad spalį Seimas pateikimo stadijoje pritarė NSGK konservatorių Lauryno Kasčiūno, Arvydo Pociaus ir Valdo Rakučio inicijuotoms Karo padėties įstatymo pataisoms, reglamentuojančioms karo komendantūrų veiklą.

Projekte numatoma, kad komendantūros būtų institucija, kuri karo metu remtų karo komendantą, teikdama jam pasiūlymus, administruodama žmogiškųjų išteklių kaitą komendantiniame vienete ir užtikrindama kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą.

Komendantūroms vadovautų ir jų darbą organizuotų karo komendantai. Komendantas turėtų pavaduotoją, kurį skirtų ir atleistų Lietuvos kariuomenės vadas. Struktūriškai komendantūrą sudarytų administracijos, paramos ir operacijų skyriai.

Numatoma, kad komendantūros aprūpinimą darbui skirtomis patalpomis ir kitomis būtinomis priemonėmis užtikrintų savivaldybės, kurioje ji įsteigta, administracija. Aprūpinimą ryšio ir informacinėmis sistemomis, ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis, reikalingomis teritorinės apsaugos vykdymui, užtikrintų Lietuvos kariuomenė. Komendantūros veikla būtų aktyvuojama įvedus karo padėtį.