Vienas nemalonesnių darbų, lauksiančių kitą savaitę premjero Algirdo Butkevičiaus – susitikimas su kultūros ministru Šarūnu Biručiu, kuris nepasivargino pasitarti su vyriausybės vadovu, ar skirti kultūros viceministru buvusį Švenčionių rajono merą Vytautą Vigelį.

Ignoravo valdančiosios koalicijos susitarimą

Nors viceministrus skiria ministrai, valdančioji koalicija po pagarsėjusios juodojo sąrašo viceministrų istorijos laikosi nuostatos tartis, ką skirti į šiuos postus.

Tačiau Š. Birutis su premjeru ir socialdemokratų lyderiu A. Butkevičium dėl V. Vigelio skyrimo viceministru nesitarė ir iš anksto informacijos apie jo kandidatūrą nepateikė.

„Šiam kandidatui galioja tokie patys skaidrumo reikalavimai, kaip ir kitiems viceministrams, todėl turės būti atliktas tarnybų patikrinimas, pokalbis, tuomet bus sprendžiama, ar kandidatas tinkamas,“ – apie tokią  A. Butkevičiaus  nuostatą V. Vigelio atžvilgiu kalbėjo premjero atstovė.

Premjeras dėl V. Vigelio kandidatūros galėjo suabejoti po to, kai viešumon iškilo žinia, kad jis, dirbdamas Švenčionių rajono meru, buvo patekęs į viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Tai buvo nustačiusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Be to, V. Vigelis buvo atsidūręs ir Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratyje.

Vienos komandiruotės metu V. Vigelis neblaivus Varšuvoje buvo išprašytas iš lėktuvo, nors savo girtumą atkakliai neigė.

Ministro šeimoje – savas

Žinia, kad vietoj Darbo partijos kultūros viceministre deleguotos Agnetos Lobačevskytės ministras Š. Birutis pasirinko kitą partietį V. Vigelį, daugeliui kultūros pasaulio žmonių sukėlė šoką – juk šis žmogus niekada gyvenime neturėjo nieko bendro su profesionaliu menu.

Užtat daugelis politikos senbuvių ir Seimo narių, geriau pažįstančių Darbo partijos kuluarus, greitai pastebėjo, jog V. Vigelis – itin artimas ministro Š. Biručio šeimai.

V. Vigelio dukra Simona yra dirbusi ministro, kaip Seimo nario, padėjėja. Buvęs Švenčionių meras taip pat yra senas Š. Biručio uošvio, buvusio ilgamečio Švenčionių apylinkės teismo vadovo Jono Ramelio draugas. Ne be V. Vigelio pastangų jam net buvo suteiktas Švenčionių rajono garbės piliečio vardas.

Todėl dabar J. Ramelio pavardė puikuojasi šalia kitų rajono garbės piliečių ir tokių politikos grandų, kaip velionis prezidentas Algirdas Brazauskas ir buvęs Seimo vadovas Česlovas Juršėnas.

Be to, Š. Birutis į Seimą buvo išrinktas Švenčionių-Ignalinos apygardoje. Kitaip tariant, buvusiose V. Vigelio valdose.

Ministro aplinkoje – ir daugiau savų

Tai, kad V. Vigelį ministras pasirinko viceministru, yra tik viena iš aplinkybių, leidžiančių manyti, kad Š. Biručio komanda suformuota pagal principą – „visi savi“.

Vos tapęs ministru, Š. Birutis savo patarėja pasiskyrė Audronę Misikonienę, kuri prieš tai dirbo renginių koordinatore viešojoje įstaigoje „Art Gate“.

Šios įstaigos steigėjas ir vadovas Aleksandras Šimelis, kuris buvo tiesioginis A. Misikonienės viršininkas „Art Gate“, netrukus buvo išsiųstas į itin atsakingą ir svarbią tarnybą Lietuvos ambasadoje Maskvoje. Jis labai greitai buvo paskirtas Lietuvos kultūros atašė Rusijos Federacijoje.

Iškalbinga ir tai, kad A. Šimelis iki šiol yra „Art Gate“ steigėjas. Šios įstaigos iš savo akiračio nepaleidžia ir ministro patarėja A. Misikonienė.

2014 m. „Art Gate“ Kultūros tarybai buvo pateikusi aštuonias paraiškas finansavimui gauti. 14 tūkst. 481  eurą ši įstaiga gavo „Piano.lt vasaros festivaliui 2014“. Įdomu ir tai, kad tarp šios įstaigos pateiktų paraiškų buvo paraiška – „Lietuvos kultūros įvaizdžio stiprinimas Rusijoje“. Tuo metu A. Šimelis jau dirbo Maskvoje.

2013 m. „Art Gate“ Kultūros taryba buvo skyrusi finansavimą dviem projektams. „Įkvėpk muzikos šedevrus“ buvo paskirta 32 tūkst. litų, o „Rytinio miesto melodijos“ – 17 tūkst. litų.

Kitas iškalbingas faktas – A. Šimelis yra ir viešosios įstaigos „Piano.lt“ steigėjas bei bendraturtis.

Patarėjai buvo leista pasitraukti pačiai

Tiesa, ministrui Š. Biručiui jau kartą yra tekę peržengti principą „visi savi“. Praėjusių metų rudenį jo komandą paliko patarėja Erika Furman, kurią daugelis Kultūros ministerijos pareigūnų vadino pirmąja viceministre.

Jai buvo leista pasitraukti iš tarnybos savo noru, kai viešumon iškilo skandalingi faktai apie tai, kad Kultūros taryba suteikė finansavimą E. Furman viešajai įstaigai „Ateities visuomenės institutas“.

Prieš tai E. Furman rengė Kultūros tarybai gaires, kuriose buvo nurodyta, kokią veiklą reikėtų finansuoti. Ir lyg tyčia ta veikla sutapo su tuo, kuo užsiima „Ateities visuomenės institutas“.

Tvenkiantis viešųjų ir privačių interesų konflikto debesims, E. Furman įteikė Š. Biručiui atsistatydinimo pareiškimą.

Po E. Furman išėjimo iš Kultūros ministerijos paaiškėjo, kad ji į ministro patarėjos pareigas atėjo takais, vedančiais taip pat į Švenčionis. Ten ji yra vadovavusi spaustuvei, kurią po kiek laiko privatizavo jos tėvas Janas Komaiška. Kalbama, kad jam priklausančioje spaustuvėje Darbo partija spausdina savo reklaminę medžiagą.

Partijos vedlys žada būti principingas

Neseniai prie Darbo partijos vairo stojęs buvęs „tvarkietis“, europarlamentaras Valentinas Mazuronis teigė, jog kiekvienas ministras turi teisę viceministrus pasirinkti pats. Tačiau pripažino, jog valdančioje koalicijoje iki šiol galioja susitarimas, kad viceministrų kandidatūras reikėtų aptarti su premjeru A. Butkevičium, o to ministras Š. Birutis nepadaręs. Esą sutrukdę kelionės į užsienį.

V. Mazuronis patikino, kad, jeigu paaiškės kokie nors naujojo kultūros viceministro V. Vigelio reputaciją kompromituojantys faktai, tai jis bus nedelsiant atšauktas iš pareigų.

Pats ministras Š. Birutis šiuo metu bet kokių komentarų dėl V. Vigelio vengia: „Palaukime, kol iš atostogų sugrįš premjeras“.