Seimas svarstys siūlymą įpareigoti prokurorus pateikti bylos medžiagą, kai sprendžiama dėl parlamentaro neliečiamybės panaikinimo.

Pritaręs po pateikimo parlamentas šią savaitę ėmėsi tokių Seimo statuto pataisų, kurias inicijavo „Drąsos kelio“ partijos frakcijos atstovas Povilas Gylys. Jas toliau svarstys Seimo komitetai.

Visų pirma pataisos numato, kad kreipęsis į Seimo narius dėl parlamentaro neliečiamybės panaikinimo, generalinis prokuroras plenarinių posėdžių salėje turėtų atsakyti į Seimo narių klausimus. Šiuo metu Statutas tik nurodo, kad dėl imuniteto panaikinimo išklausomas pranešimas.

Taip pat siūloma nustatyti, kad prokuratūros atstovas komisijai pareikalavus „privalo pateikti visą prašomą medžiagą dėl galimai padaryto baudžiamojo nusikaltimo arba nusižengimo, jeigu prašomoje pateikti medžiagoje nėra valstybės paslapties sudėties“. Nustatoma, kad "vykdomas ikiteisminis tyrimas Seimo nario atžvilgiu negali būti pagrindas Generalinei prokuratūrai atsisakyti pateikti komisijai jos prašomą medžiagą“.

Pataisomis į Statutą būtų įrašyta, kad „nepagrįstas prokuratūros atsisakymas pateikti jos turimą ikiteisminio tyrimo ar kitokio turinio medžiagą, susijusią su pareikštu kaltinimu Seimo nariui, arba vengimas pateikti komisijai išsamius paaiškinimus svarstomu klausimu, gali būti pagrindas komisijai atsisakyti teikti  Seimui pažymą bei rezoliucijos projektą dėl Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimo“.

Šiuo metu Statutas tik numato, kad komisija, nagrinėdama klausimą dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo, privalo į komisijos posėdį pakviesti ir išklausyti Seimo narį, kurio klausimas sprendžiamas, arba kitą jo įgaliotą Seimo narį, taip pat prokuratūros atstovą.

Pataisas P. Gylys argumentuoja tuo, kad būdami tautos atstovai Seimo nariai privalo turėti susipažinti su bet kokia informacija, kuri nėra susijusi su valstybės paslaptimis.

„Nelogiška manyti, kad tam tikro valstybės tarnautojo statusą turinčiam tarnautojui, t.y. ne tautos išrinktam, o Seimo ar prezidento paskirtam į tam tikrą valstybės tarnybą asmeniui, gali būti leidžiama riboti informaciją ir jos pateikimą Seimo nariams, tokiu būdu ribojant Seimo institucines galias. Todėl Seimo narys iš valdžios įstaigų turi teisę gauti informaciją, kuri jam būtina šiems siekiams realizuoti ir kurią valdžios įstaigos privalo jam pateikti, išskyrus informaciją, susijusią su valstybės paslaptimis. Minėta Seimo nario teisė yra sudedamoji Tautos suvereniteto dalis, kurios neleidžia riboti Konstitucija“, – rašoma pataisos aiškinamajame rašte.

Šiuo metu Seime yra gauti trys generalinio prokuroro prašymai leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti Seimo narių laisvę – „darbiečio“ Viktoro Uspaskicho dėl nepagarbos teismui, Seimo narių Mišrios grupės atstovo Remigijaus Ačo dėl privataus kaltinimo šmeižto byloje ir „Drąsos kelio“ frakcijos nario Algirdo Vaclovo Patacko administracinių teisės pažeidimų byloje dėl iš parduotuvės paimtų prekių.