„15 šalių iš ES turi tokias atstovybes, Lietuva būtų šešiolikta. Manau, seniai laikas ir tikrai nemanau, kad tai turėtų kažką supykdyti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Armonaitė.

„Mes priėmėme teisės aktus, kurie leidžia atidaryti atstovybę ir siųsti jos prekybos atstovus į šalis ar regionus, kur Lietuva neturi diplomatinių atstovybių. Tai leidžia mums lanksčiau megzti ekonominius ryšius“, – pridūrė ministrė.

15 šalių iš ES turi tokias atstovybes, Lietuva būtų šešiolikta. Manau, seniai laikas ir tikrai nemanau, kad tai turėtų kažką supykdyti.

A. Armonaitės teigimu, kaip bus pavadinta atstovybė, dar yra derinama. Planuojama, kad Lietuvos prekybos atstovybė Taivane turėtų atsidaryti kitąmet, tačiau, anot ministrės, jau dabar yra telkiama komanda.

„Teisinis pagrindas įsigalioja nuo Naujųjų metų, jau dabar žiūrime, telkiame komandą, kaip geriausia būtų ten startuoti“, – sakė A. Armonaitė.

Lietuva planuoja Taibėjuje steigti Lietuvos verslo atstovybę, įgyvendindama Vyriausybės siekį diversifikuoti Lietuvos eksporto rinkas, ieškoti naujų partnerių Indijos ir Ramiojo vandenynų regione tarp demokratinių valstybių, primena ELTA.

Lietuvai ėmus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, ėmė blogėti santykiai su Kinija. Šią vasarą Kinija konsultacijų atšaukė savo ambasadorių Vilniuje ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Lietuvos ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijų grįžo rugsėjį.

Lietuvos sprendimas leisti atidaryti atstovybę, kurios oficialiame pavadinime yra žodis „Taivanas“, įsiutino komunistinę Kiniją, kuri Taivaną laiko maištaujančia savo provincija. Pekinas kitų valstybių veiksmus, kurie faktiškai ar simboliškai stiprina Taivano nepriklausomybę, laiko kišimusi į Kinijos vidaus reikalus ir prieštaravimu „Vienos Kinijos principui“.