Lietuvos vadovė Šanchajuje susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) ir dalyvaus pirmojoje Kinijos importo parodoje.

Šia paroda Kinija bando sušvelninti kritiką, kad vengia atverti savo rinką ir proteguoja tik savo įmones. Į parodą atvyks 18 užsienio valstybių ir vyriausybių vadovų, pranešė Pekinas.

JAV paskelbė, kad į renginį nesiųs aukšto rango pareigūnų. Kinija šį sprendimą pavadino sunkiai suprantamu, pranešė „Reuters“.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikai Nerijus Aleksiejūnas sako, kad ši paroda „rodo Kinijos atsivėrimą ir norą prekiauti“.

„Tai pirmoji paroda, kurioje kalbama apie importą į Kiniją – tai yra ir Lietuvos galimybes eksportuoti į Kiniją. Iki šiol tokių parodų nebūdavo, Kinija kalbėdavo apie savo eksportą“, – BNS pirmadienį sakė diplomatas.

„Per dvišalį susitikimą su Kinijos vadovu bus proga pakalbėti temomis, kur Azijos ir Europos interesai sutampa, tarp jų – atviros prekybos skatinimas ir kova su terorizmu“, – teigė N. Aleksiejūnas.

Jo teigimu, D. Grybauskaitė Lietuvos interesus Kinijoje pristatys atidarydama vieną iš parodos forumų.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, be Lietuvos į Šanchajų atvyks vadovai iš Čekijos, Dominikos Respublikos, Egipto, Gruzijos, Kenijos, Kroatijos, Kubos, Kuko salų, Laoso, Maltos, Pakistano, Panamos, Rusijos, Salvadoro, Šveicarijos, Vengrijos ir Vietnamo.

Dėmesys „fintech“ ir maisto produktams

Parodoje bus pristatomi Lietuvos maisto produktai ir tekstilės gaminiai. Šanchajuje taip pat vyks atskiras renginys apie naująsias finansų technologijas, čia Lietuva pristatys savo ambicijas tapti Šiaurės Europos „fintech“ centru.

Anot N. Aleksiejūno, vizito metu Lietuvos delegacija paragins Kiniją suteikti leidimus Lietuvos įmonėms eksportuoti į Kiniją jautieną, paukštieną ir pašarus.

Diplomato teigimu, šiuo metu Kinijoje yra įsitvirtinę Lietuvos lazerių gamintojai, matomos perspektyvos plėsti ryšius biotechnologijų srityje.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Kinija tarp eksporto partnerių užima 25-ą vietą. Pagal importą Kinija yra trylikta.

Europos ir Kinijos prekybos bei politiniai ryšiai įgijo naują reikšmę, išaugus įtampai dėl JAV įvestų muitų užsienietiškoms prekėms.

Kinija ragina ES užmegzti glaudesnius ryšius ir kartu kovoti prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimus įvesti muitus.

Paklaustas, kaip ES ir Kinijos santykius keičia D. Trumpo politika, N. Aleksiejūnas atsakė: „Atvira prekyba yra Europą ir Aziją siejantis klausimas, kartu matome būtinybę plėtoti taisyklėmis paremtą prekybos sistemą“.

Komunistinės Kinijos įtaka

Tačiau dalis pareigūnų nuogąstauja, kad tvirtesnis Kinijos ir ES aljansas gali sumažinti JAV įtaką, o tai ilgainiui gali pakenkti Lietuvos saugumui.

Yra nerimaujančiųjų, kad komunistinės Kinijos investicijos į Lietuvą gali atnešti ir nepageidaujamą politinę įtaką, o Pekino išskirtinis dėmesys Rytų Europai skaldo ES vienybę.

Žmogaus teisių aktyvistai ragina Vakarus griežčiau spausti kinus dėl stiprėjančio disidentų ir etninių mažumų persekiojimo.

Kinija porai metų buvo įšaldžiusi ryšius su Lietuva po to, kai D. Grybauskaitė 2013 metais Vilniuje susitiko su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama.

Dalai Lama į Lietuvą vėl atvyko šiemet birželį, bet šįkart prezidentė ir Vyriausybės atstovai jo nepriėmė.

D. Grybauskaitė į Kiniją išvyks penktadienio vakarą, pagrindiniai susitikimai numatomi kitą pirmadienį.