Visų valstybių atstovai pabrėžė nepritariantys projektui.

Pirmadienį Taline susitikę 4 šalių premjerai aptarė Rusijos koncerno „Gazprom“ kartu su partneriais įgyvendinamą „Nord Stream 2“ projektą ir įvertinę jį neigiamai.

„Mes manome, kad šis projektas nėra vien ekonominis, vien verslo projektas. Šis projektas gali neigiamai paveikti Europos dujų rinką ir aš dar kartą patvirtinau, kad Lietuvos pozicija nesikeičia. Lietuva prisijungė prie Lenkijos, skundžiant Europos Komisijos sprendimus dėl „Opalo“, - pirmadienį spaudos konferencijoje Taline sakė Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.

Lenkijos premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo) tikino, jog „Nord Stream 2“ yra grynai politinis projektas.

„Mes kalbėjome apie „Nord Stream 2“ ir pasinaudojau galimybe padėkoti Lietuvos ir Latvijos ministrams pirmininkams prisijungus prie Lenkijos skundo dėl „Opalo“. Mes visuomet stipriai pabrėžėme, kad tai yra politinis projektas“, - teigė Lenkijos ministrė pirmininkė.

Latvijos premjeras Maris Kučinskis teigė taip pat manantis, jog tai „yra politinis, ne ekonominis ir ne verslo projektas“.

Estijos premjero Jurio Rato nuomone, „Nord Stream 2“ gali pakenkti ES energetinei vienybei.

„Mes manome, kad tai yra politinis projektas. Mes manome, kad „Nord Stream 2“ neatitinka energetinės sąjungos strateginių tikslų ir jis tikrai yra žalingas mūsų energetinei vienybei“, - tikino Estijos premjeras.

Lietuva balandžio pradžioje prisijungė prie Lenkijos reikalavimo panaikinti Europos Komisijos leidimą „Gazprom“ naudoti didesnę dalį dujotiekio „Nord Stream“ atšakos Vokietijoje. Vyriausybė argumentuoja, kad Briuselio sprendimas gali padidinti Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų ir pakenkti Ukrainai.

EK pernai rudenį padidino dujotiekio „Opal“ naudojimo kvotą „Gazprom“. Rytų Vokietijoje esantis „Opal“ yra sujungtas su „Nord Stream“ dujotiekiu Baltijos jūroje tarp Vokietijos ir Rusijos. Kritikai sako, kad didesnis „Opal“ ir „Nord Stream“ išnaudojimas gali sumažinti dujų tranzitą per Lenkiją ir Ukrainą.