V. Blinkevičiūtės nebekėlė

Šiemečiame partijų pirmininkų rinkimų maratone socialdemokratų lyderio rotacija lyg ir nekelia didelės intrigos, nors situacija – unikali: paprastai naujo vedlio ieškoma pralaimėjus rinkimus, o ne juose pasiekus istorinę pergalę.

Vis dėlto šią savaitę ligšiolinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės pareiškimas, kad ji nebesieks trečiosios kadencijos, nei daug ką nenustebino, nei sujaudino. Kaip ir buvo aišku: politikė pabrėžė esanti pensininkė, todėl nebepajėgi dirbti premjere, atsisakė ir Seimo mandato, tad logiška, kad negalėtų dirbti ir partijos pirmininke. Tiesa, ji pasiliko Europos Parlamente, duodama suprasti, kad ten – kaip senjorų namai.

Pažanga: V. P. Andriukaičio vertinimu, G. Paluckas kaip politikas labai išaugo. Dabar jam labai sunku, bet jis tvirtai, ramiai ir dalykiškai stengiasi išsaugoti darbo atmosferą Vyriausybėje. S. Lisausko/BNS nuotr.

Dar iki V. Blinkevičiūtei pareiškiant, kad ji nebekandidatuos į partijos lyderes, šeši LSDP skyriai pasiūlė po savo kandidatą ir nė vienas jos nesirinko. Būtų galima pagalvoti, kad taip partiečiai parodo, ką galvoja apie pažadų rinkėjams būti premjere ir neobuoliauti su prieštaringai vertinamu Remigijumi Žemaitaičiu netesėjusią politikę. Tačiau pirmojo kandidatą iškėlusio LSDP Klaipėdos miesto skyriaus pirmininkas Kęstutis Kvaraciejus tai paneigia: „V. Blinkevičiūte skyriaus žmonės tiki ir ja pasitiki, reiškia pagarbą jai už parodytą lyderystę vedant partiją į rinkimus. Rezultatas juose neabejotinai pasiektas dėl jos lyderystės. Tačiau buvo indikacijų, kad ji nekandidatuos, tad diskutavome dėl kitų galimų kandidatų. Didžiausio palaikymo susilaukė G. Paluckas, nes žmonės juo pasitiki. Klaipėdos skyrius sudarytas iš kelių grupių ir visos vienbalsiai pateikė jo kandidatūrą.“

I. Kalpoko prognozėmis, LSDP pirmininko rinkimai vyks iš vieno ar dėl vaizdo iš pusantro kandidato, pratęsiant dabar vyraujančią liniją, kad kuo žmonės mažiau kalba, tuo socialdemokratams geriau.

Kiti penki partijos skyriai, irgi suskubę iškelti kandidatą iki V. Blinkevičiūtės atsisakymo vėl kandidatuoti, rinkosi G. Palucką. Atrodo natūralus žingsnis, kai jam V. Blinkevičiūtė atidavė jai matuotą premjero postą, tą patį padaryti ir su partijos pirmininko pareigomis. Tik čia dar turi balsuoti partijos nariai. Ar kas nors iš didžiausios partijos Lietuvoje, jungiančios per 14,3 tūkst. bičiulių, kaip kad socialdemokratai kreipiasi vieni į kitus, mes G. Paluckui pirštinę?

Gerai būtų tandemas

„Ne, ne, – pakartoja vienas iš partijos veteranų, europarlamentaras, buvęs Europos Komisijos narys, LSDP garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis. – Net ir minties tokios neturiu. Aš jau turiu savo statusą, nematau jokio poreikio kandidatuoti, juo labiau kad yra jaunų ir aktyvių narių, vienas ryškiausių iš jų – G. Paluckas.“

Tačiau, jo nuomone, gal galėtų būti ir lyderių duetas, nes sunku tuo pačiu metu būti būti ir premjeru, ir užtikrinti socialdemokratų perorientavimą iš opozicijos į valdančiosios partijos mechanizmą, padaryti jį efektyvų, kad visi būtų įtraukti į sprendimų priėmimą, nes priešingu atveju vykdomosios valdžios rezultatas atsilieps ir LSDP rezultatui kituose rinkimuose.

Argumentas: „Dabar ateina politinis ciklas būtent savivaldos rinkimų, o ne didžiosios politikos, tad būtų visai logiška, kad į juos partiją vestų savivaldos lygmens politikas“, – mano V. Mitrofanovas. Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Kitas partijos veteranas, minimas tarp potencialių kandidatų rinkimuose, – Seimo narys, buvęs europarlamentaras Juozas Olekas, į klausimą, ar sutiktų kandidatuoti, jei skyriai iškels jo kandidatūrą, atsako: „Taip. Tačiau viskas priklausys nuo bičiulių nuomonės.“ Prieš dvejus metus jo kandidatūrą skyriai buvo iškėlę, bet jis, kaip ir tuometis Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, nutarė nekandidatuoti, palikę V. Blinkevičiūtę be konkurencijos. 2021-aisiais rinkimuose J. Olekas V. Blinkevičiūtei pralaimėjo.

Kaip rinkimų diskusijose argumentuotų, kodėl jis geriau nei G. Paluckas? „Lig šiol premjerams būdavo labai sunku suderinti vadovavimą partijai su premjero darbu, nes didelė atsakomybė vadovauti Vyriausybei, o ji koalicinė, reikia derinti visų interesus ir tada kenčia partinė veikla. O kolektyvinis darbas galėtų būti sėkmingas. Dvikinkis vežimas geriau nei vienkinkis“, – neabejoja J. Olekas.

Kokio lygmens?

Akmenės rajono meras Valerijus Mitrofanovas 2021-aisiais jau buvo tarp kandidatų į pirmininkus, tačiau savo kandidatūrą atsiėmė. Šiandien jis pripažįsta to besigailintis. Tačiau anuomet pirmam iš kovos pasitraukus Liutaurui Gudžinskui, be V. Mitrofanovo, buvo likę V. Blinkevičūtė ir J. Olekas. „Buvo akivaizdu, kad kausis šie du autoritetai. Rinkimai vyko COVID-19 pandemijos metu ir, kad nereikėtų antro turo, o taip galėjo nutikti, pagalvojau, jog žmonių sveikata svarbiau. Taigi, kad jiems per pandemiją nereikėtų vėl eiti į kabinetus balsuoti (LSDP pirmininko rinkimuose nėra nuotolinio balsavimo), atsiėmiau kandidatūrą“, – primena V. Mitrofanovas.

Tačiau jis sako neslepiantis, kad buvo įdomu padiskutuoti, prisistatyti. „Mes, regioniniai politikai, esame užribyje, nors ne ką esame prastesni nei sėdintys Seime. Po daugelio metų politikoje turime savo poziciją, o jei sakoma, kad reikia būti arčiau žmonių, tai kas arčiau jų nei mes? Seimo nariai, deja, nuo jų atitolsta, o europarlamentarai apskritai nuskrenda į dausas“, – konstatuoja V. Mitrofanovas.

Dabar sako, kad visų pirma reikia palaukti, ką skyriai iškels. Tačiau jo svajonėse partijos pirmininko rinkimai kitokie, daugiau pagal amerikietišką tradiciją, kai pirmiausia tie, kas norėtų kandidatuoti, pristatytų savo komandą, važinėtų per skyrius ir aiškintų, kaip mato partijos veiklą, vyktų diskusijos. „Tačiau turime tą gražų terminą – norime daryti demokratijos šventę“, – konstatuoja ilgametis socialdemokratas.

Beje, 2021-aisiais pirmas atsiėmęs kandidatūrą pats save išsikėlęs L. Gudžinskas pernai lapkritį pasitraukė iš partijos, atsiprašęs, kad klydo ir klaidino per rinkimų kampaniją teigdamas, kad LSDP nesudarysi koalicijos su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio R. Žemaitaičio „Nemuno aušra“.

Šiemet tarp potencialių partijos lyderių minimas Alytaus meras Nerijus Cesiulis sako, kad šiandien klausimas, ar sieks partijos pirmininko posto, per ankstyvas. „Kol kas dirbu Alytuje, vadovauju miestui ir labai patenkintas. Kokie skyriai kokius sprendimus priims, palaukime. Nieko nesakau kategoriškai – nei kad dalyvausiu rinkimuose, nei kad ne.“

Bene ryškiausias tarp jaunosios kartos lyderių Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič prisipažįsta sulaukiantis tikrai nemažai skambučių šiuo klausimu. „Negaliu 100 proc. pasakyti „ne“, gal mane kas įtikins kitaip. Atsakomybės nevengiu, tačiau sunkiai įsivaizduoju, kaip meras galėtų suderinti savo darbą su nacionalinės politikos formavimu. Juk kiekvieną darbą reikia atlikti kokybiškai. Kas dalyvauja nacionalinėje politikoje, tas turėtų būti partijos pirmininku“, – mano R. Duchnevič.

Jo nuomone, struktūriškai partijai būtų geriau, jei ministrų kabineto vadovas vadovautų ir partijai, nes jis ją reprezentuoja, jo atsakomybė, kaip bus įgyvendinta partijos politika. Žmogui, kuris nėra ministrų kabineto ar Seimo narys, prisiimti atsakomybę už sprendimus, kuriuos priima kiti, sudėtinga.

Šeštadienį Vilniaus rajono skyrius, kuriam R. Duchnevič pirmininkauja, apsispręs, ką kelti į partijos pirmininkus.

V. Mitrofanovas laikosi priešingos pozicijos: „Dabar ateina politinis ciklas būtent savivaldos rinkimų, o ne didžiosios politikos, tad būtų visai logiška, kad į savivaldos rinkimus 2027 m. partiją vestų savivaldos lygmens politikas, kuris išmano savivaldos reikalus.“

Lygmuo: R. Duchnevič nuomone, žmogui, kuris nėra Vyriausybės ar Seimo narys, prisiimti atsakomybę už sprendimus, kuriuos priima kiti, būtų sudėtinga. T. Biliūno/BNS nuotr.

Kitas scenarijus

V. Mitrofanovas neatmeta tikimybės, kad LSDP pirmininko rinkimuose dar gali būti visokių įdomių dalykų, tik reikia kiek palaukti. Jokia paslaptis, kad jei ne vadinamasis čekiukų skandalas, šiandien visai kitaip būtų atrodę ne tik LSDP pirmininko rinkimai, bet ir premjeru tikriausiai būtų ne G. Paluckas, o Mindaugas Sinkevičius, pernai lapkritį sustabdęs narystę partijoje, kai jam buvo pareikšti įtarimai dėl galimai neteisėtai pasisavintų Jonavos tarybos nario veiklai skirtų lėšų.

Aukščiausiajame Teisme (AT) M. Sinkevičiaus byla turėtų būti nagrinėjama kovo 5 d. „Jei AT M. Sinkevičių išteisintų, jis gal bus pretendentas į LSDP pirmininkus. Gal būtų logiška, nes ir pirmininkauti partijai, ir premjerauti gana sudėtinga“, – mano V. Mitrofanovas. Jis primena, kad, be kita ko, ir G. Paluckas teistas. 2012 m. jis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo neskaidriame viešųjų pirkimų konkurse. Tiesa, jo teistumas jau yra išnykęs.

J. Oleko nuomone, jei bylos baigtis būtų palanki M. Sinkevičiui, jis turi palaikymą partijoje. „Dabar jis atsitraukė, bet visi prisimena jį kaip puikų lyderį“, – sako J. Olekas.

Be kita ko, gal G. Paluckas ir neatskleidžia, ar sieks LSDP pirmininko posto, laukdamas AT sprendimo, o ne todėl, kaip pats aiškino, kad dabar koncentruojasi į Seimo pavasario sesijos darbus ar dėl gal užkrečiamo V. Blinkevičiūtės sindromo, kai ji vis atidėliodavo prisipažinti, ar ves partijos sąrašą į Seimo rinkimus, paskui – ar bus premjere.

Tačiau net ir tuo atveju, jei į LSDP pirmininkus kandidatuotų ir M. Sinkevičius, V. Mitrofanovas norėtų, kad tarp kandidatų būtų ir G. Paluckas. „Mes, partiečiai, turime žinoti, kas kokią partijos viziją turi. Dabar bijome kalbėti net apie koaliciją – ar čia gerai būti su R. Žemaitaičiu, ar blogai. Partijos etikos komisija prieš tarybos posėdį gavo skundą, tiesa, anoniminį, neva aš savo kalbomis diskredituoju partijos vardą. Tačiau aš viešai nieko nedergiu. Esu iki gyvo kaulo idėjinis socialdemokratas ir statutinis: jei partija priėmė sprendimą, turime jo laikytis, nes organizacijoje turi būti drausmė. Tačiau, prieš jį priimdami, turime diskutuoti, kad jis būtų geriausias. Tokių principų turime laikytis“, – mano V. Mitrofanovas.

Aršios kovos nebus?

Vis dėlto nors LSDP pirmininko rinkimai gal dar nėra pasibaigę iki jiems prasidedant, arši kova neprognozuojama, nebent į kovą stotų ir M. Sinkevičius.

Socialdemokratai turbūt jau primiršo, kokia anksčiau būdavusi konkurencija. Pavyzdžiui, 2017-aisiais, kai varžovų buvo net penki, G. Paluckas pergalę prieš M. Sinkevičių išplėšė tik antrame ture, jį pranokęs vos pora procentinių punktų balsų. 2021-aisiais V. Blinkevičiūtė prieš J. Oleką laimėjo taip pat netriuškinama persvara: 56 proc. balsų prieš 44 proc.

Vytauto Didžiojo universiteto politologo Igno Kalpoko prognozėmis, šįsyk realesnis variantas, kad socialdemokratai laikysis dabar užimtos pozicijos, kad nereikia nieko siūbuoti, nieko gąsdinti, kelti aštresnių kampų, viskas turi būti ramiai, sklandžiai, kad žmonėms būtų kuo mažiau apie ką kalbėti. „Žiūrint iš tokios perspektyvos būtų natūralu, kad partijos pirmininko rinkimai vyktų iš vieno ar dėl vaizdo iš pusantro kandidato, pratęsiant liniją, kad kuo žmonės mažiau kalba, tuo socialdemokratams geriau“, – mano politologas.

Tačiau jis neatmeta tikimybės, kad gal į varžytuves su G. Palucku stotų kas nors iš partijos vyresnio amžiaus narių flango, pavyzdžiui, J. Olekas ar V. P. Andriukaitis – pats ryškiausias rezistentas kalbant apie koalicijos formavimą ir rinkimų pažadų netesėjimą. Tiesa, kaip jau minėta, pastarasis „Kauno dienai“ patvirtino neketinąs siekti tapti socialdemokratų lyderiu.

Tačiau, pasak I. Kalpoko, jei kas ir mes pirštinę G. Paluckui, vargu ar ta kova bus labai atkakli, nes kovoti su esamu ministru pirmininku ir dabar matomiausia partijos figūra būtų sudėtinga.

Baimių yra, bet Gintautas šias pamokas išmoko. Kelias į pergales grįstas pralaimėjimais.

 

Pralaimėtojo aureolė

Tačiau ar G. Paluckas vėl neužtrauks socialdemokratams pralaimėjimo karmos? LSDP jis yra vadovavęs dvi kadencijas nuo 2017 iki 2021-ųjų pradžios, kai atsistatydino po rekordiškai blogiausių partijai Seimo rinkimų. Savivaldos rinkimuose 2019 m. didžiojoje Lietuvos dalyje LSDP pasirodė gerai, tačiau jo vedami socialdemokratai Vilniaus miesto savivaldybėje liko be nieko. Jį ir patį tiesiog persekioja rinkimų nelaimėlio aura – jis dar nė karto nėra laimėjęs Seimo rinkimų vienmandatėje apygardoje, švelniai tariant, labai kukliai pasirodo ir Vilniaus mero rinkimuose.

I. Kalpokas primena, kad net pastaruosiuose Seimo rinkimuose pernai rudenį vienmandatėje apygardoje jis eilinį kartą pralaimėjo. Partijos sąraše išsaugojo antrą poziciją, tačiau atsilikimas buvo be galo didžiulis: V. Blinkevičiūtė gavo 91,5 tūkst. pirmumo balsų, o jis – 58,8 tūkst.

„Akivaizdu, kad G. Paluckas – ne tas politikas, kuris galėtų labai stipriai sujaudinti mases, būti figūra, kuri veda paskui save ir pritraukia papildomų rinkėjų. Reikia turėti omenyje ir platesnį kontekstą – kaip Lietuvoje „mylimos“ valdžios partijos. Tad neatmesčiau tikimybės, kad kai kurie potencialūs lyderiai, ypač kalbant apie jaunosios kartos politikus, žaidžia ilgesnio laikotarpio žaidimą: prognozuoja, kad dar kiti Seimo rinkimai socialdemokratams gali nebūti sėkmingi, tad bus galima nurašyti, kad eilinį kartą kaltas G. Paluckas, o tada jau galėtų vykti rimtesni partijos pirmininko rinkimai“, – svarsto I. Kalpokas.

LSDP garbės pirmininko V. P. Andriukaičio vertinimu, G. Paluckas kaip politikas labai išaugo: „Jis buvo antras Seimo rinkimų sąraše ir rinkėjai jo nenureitingavo, o dabar tvirtai, ramiai ir dalykiškai stengiasi išsaugoti darbo atmosferą Vyriausybėje. Jam labai sunku, reikia atlaikyti visas strėles, prieštaringą atmosferą koalicijoje. Tačiau jis šaunuolis, laikosi, nepasiduoda karščiavimuisi. Reikia pateikti Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų programą, reikia ištverti, ir jis grūdinasi.“

Tandemas: „Lig šiol premjerams būdavo labai sunku suderinti vadovavimą ir Vyriausybei, ir partijai. Kolektyvinis darbas galėtų būti sėkmingas. Dvikinkis vežimas geriau nei vienkinkis“, – neabejoja J. Olekas. R. Riabovo/BNS nuotr.

Klaipėdiečių socialdemokratų, kurie į partijos pirmininkus jau pasirinko G. Palucką, pirmininkas K. Kvaraciejus vardija ne vieną augantį potencialų lyderį, bet pripažįsta, kad kol kas jie gal nėra to kalibro kaip G. Paluckas, juk jis – dabartinis premjeras, vienas iš trijų svarbiausių valstybės hierarchijoje asmenų, be to, jau buvo LSDP pirmininkas. Ir, primena, juo buvo tuo metu, kai teko priimti labai sudėtingus principinius sprendimus dėl partijos ateities. Anuomet nevienareikšmiškai vertinti sprendimai, kai partija suskilo, dalis bičiulių, tarp kurių buvo daug iš partijos elito, sukūrė naują Socialdemokratų darbo partiją.

„Tačiau istorija rodo, kad partijai išsigryninti buvo būtina. Nors ypač vyresnioji karta sako, kad tokio lyderio kaip Algirdas Mykolas Brazauskas socialdemokratai niekada nebeturės, bet ir Gintautas nebijo išeiti ir atvirai kalbėti prieš minią klausimais, svarbiais valstybei. Tai rodo, kad jis – to paties kalibro politikas“, – mano K. Kvaraciejus.

Tačiau ar nėra baimių, kad G. Palucko, kaip rinkimų nelaimėlio, aura užguls socialdemokratus? „Baimių yra, bet Gintautas šias pamokas išmoko. Kelias į pergales grįstas pralaimėjimais“, – primena K. Kvaraciejus.

LSDP skyriai kandidatus į partijos pirmininkus turi iškelti iki kovo 17-osios. Rinkimai vyks balandžio 23–26 d. Visuotiniuose rinkimuose pirmininkas renkamas dvejų metų kadencijai.