„Man atrodo, kad be šito įrankio mums būtų sunku atlaikyti Baltarusijos režimo vykdomą ataką, kuri iki šiol tęsiasi“, – BNS antradienį sakė A. Bilotaitė.

„Jei esame šiuo sprendimu prevenciškai neįleidę apie 20 tūkst. neteisėtų migrantų, tai klausimas, koks tas skaičius galėtų būti buvęs, jei nebūtų šito sprendimo, tada būtų atviras kelias, naujas kelias, kuris būtų atvertas ir mes uždarėme migracijos kelią šiuo sprendimu“, – kalbėjo ministrė.

Anot jos, A. Lukašenkos režimui ir toliau vykdant „migrantų instrumentalizaciją“ ir planuojant naujus skrydžius ir galimus emigrantų srautus, „toks instrumentas gynybai yra būtinas“.

Jei esame šiuo sprendimu prevenciškai neįleidę apie 20 tūkst. neteisėtų migrantų.

„Tas mūsų įstatymas ir sulyginimas su kitomis šalimis iš blogo konteksto, man atrodo, yra neteisingas, todėl, kad tokį įstatymą yra priėmusios kitos šalys – pirmiausiai, Estija. Jie turi priėmę pakeitimus nacionalinėje teisėje, kad turėtų įrankius ir galėtų gintis, jei tokia ataka prasidėtų prieš juos. Tą patį pradėję suomiai, fizinį barjerą pradėjo statyti“, – teigė A. Bilotaitė.

Anot ministrės, grėsmes jaučiančios šalys „imasi priemonių saugoti savo valstybes, nacionalinį saugumą“.

„Mes kalbame apie mechanizmą, kuris turėtų veikti esant išskirtinei situacijai, tai yra, ekstremaliai situacijai, kilusiai dėl migrantų instrumentalizuoto proceso. Tai yra tikrai aiškus mechanizmas, – kalbėjo ministrė. – Nesant nepaprastosios padėties, taip pat turime turėti instrumentus. Turi būti aiški tvarka, kas ir numatyta įstatyme – aiški tvarka, procedūra“.

Pasak jos, šiuo metu vykstančios diskusijos nacionalinio saugumo komisijoje leidžia prieš priimant sprendimą Vyriausybėje  „turėti saugiklius, kad viskas būtų padaryta labai atsakingai“.

Nevyriausybininkai antradienį išplatino pareiškimą, kuriuo ragina Seimą nepriimti neteisėtų migrantų apgręžimą įteisinančio įstatymo, o žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pirmadienį pareiškė, kad toks įstatymas „uždegs žalią šviesą kankinimams“.

A. Bilotaitė pabrėžia skirianti daug dėmesio humanitariniam aspektui. Migrantams yra paruošti humanitariniai paketai, pritaikyti skirtingoms amžiaus grupėms, skirtingam sezonui. Juos sudaro rūbai, maistas ir kitos priemonės. Tokių paketų jau išdalinta daugiau kaip 3 tūkstančiai.

„Pareigūnai įvertina kiekvieną atvejį individualiai, jei reikalinga – suteikiama pagalba, įvertinama sveikata. Iš tos pusės imamės visų priemonių. Mano pozicija aiški – mūsų siena uždaryta instrumentalizuotai Baltarusijos migracijai ir ji bus uždaryta tol, kol procesas tęsis. Mes turime teisę gintis ir tikrai ginamės“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Seimas šią savaitę ketina svarstyti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotas pataisas, kurios įstatymu įtvirtintų neteisėtų migrantų apgręžimą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu.

Pagrindinis projektą svarstęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį į projektą kaip kompromisinę įrašė nuostatą, kad neteisėtų migrantų apgręžimas būtų galimas tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų į teritorijos gilumą nuo sienos. Ją pasiūlė Žmogaus teisių komitetas.

VRM parengtame Valstybės sienos apsaugos įstatymo pataisų projekte buvo įrašyta, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją neteisėtai į šalį patekę užsieniečiai neįleidžiami neapibrėžiant, kurioje šalies vietoje jie sulaikomi.

Taip pat Žmogaus teisių komiteto siūlymu pritarta nuostatai, kad tarp išimčių, kai užsieniečiai įleidžiami į šalį, būtų ne tik nuo karinės agresijos bėgantys asmenys, bet ir  kitos grėsmės, pavyzdžiui, ginkluoti konfliktai. Be to, persekiojimo sąvoka papildyta, suvienodinant ją su Jungtinių Tautų pabėgėlių konvencija.

Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisomis siekiama įtvirtinti migrantų apgręžimą pasienyje, kuris pradėtas vykdyti vidaus reikalų ministrės įsakymu ir vėliau įrašytas į Vyriausybės nutarimą.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista 20,1 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.