Anot teisėsaugos, jis turi dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę.

„Jeigu bus patvirtinta, kad tai yra tas asmuo ir kad jis turi dvi pilietybes, manau, kad natūralus procesas, kad taip ir bus daroma (pradėta pilietybės atėmimo procedūra – BNS)“, – BNS pirmadienį sakė A. Bilotaitė.

„Tam ir buvo inicijuoti teises aktų pateikimai, kad tokie asmenys negalėtų turėti Lietuvos pilietybės“, – sakė ministrė.

Tai, jog įtarimai šnipinėjimu Rusijai šiemet buvo pareikšti Šiaulių konservatoriui, tremtinių organizacijų nariui E. Manovui, BNS patvirtino du šaltiniai.

Teisėsauga savo ruožtu įtariamojo tapatybės neatskleidžia, tačiau nurodo, kad jis yra pensinio amžiaus, turi dvigubą pilietybę bei yra ir Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos narys.

Prokuratūros teigimu, įtariamasis veikė Rusijos žvalgybos užsakymu ir rinko ją dominančią informaciją, ikiteisminis tyrimas pradėtas sausį, jis šiuo metu yra baigtas, o byla netrukus keliaus į teismą.

Žvalgybinę veiklą Lietuvoje gyvenantis įtariamasis galimai pradėjo nuo 2018 metų, tačiau su juo Rusijos žvalgybos pareigūnai dėl neteisėtos veiklos buvo susitarę jau anksčiau.

Dar anksčiau įtariamas šnipas gyveno Rusijoje, vėliau atvyko į Lietuvą, susikūrė savo tapatybę, įstojo į Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partiją.

E. Manovas 2011 metais su TS-LKD kandidatavo rinkimuose į Šiaulių miesto tarybą, priklausė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo tarybai.

E. Manovas yra fotomenininkas, 2014 metais Šiauliuose pristatė savo fotografijų parodą „Lietuva – mano širdyje“.

Migracijos departamentas tirs, ar E. Manovas teisėtai įgijo Lietuvos pilietybę

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė pavedė Migracijos departamentui ištirti, ar šnipinėjimu Rusijai įtariamas E. Manovas prieš 20 metų teisėtai įgijo Lietuvos pilietybę, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Anot jos, nustačius, kad įtariamasis įgijo pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, būtų kreipiamasi į administracinį teismą dėl pilietybės netekimo.

„Mūsų tikslas – garantuoti Lietuvos valstybės saugumą ir efektyviai valdyti pilietybės įgijimo ir netekimo procesus, atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją ir mūsų nacionalinius interesus. Įstatymo pakeitimai leis užtikrinti, kad asmenys, kurie palaiko šalis agresores arba kelia grėsmę mūsų šalies saugumui, negalėtų būti Lietuvos Respublikos piliečiais“, – pranešime cituojama A. Bilotaitė.

Pranešime taip pat teigiama, jog pilietybės netekimo klausimas bus sprendžiamas ir tokiu atveju, jei E. Manovas būdamas Lietuvos piliečiu tarnavo ar tarnauja kitos valstybės tarnyboje, neturėdamas Lietuvos Vyriausybės leidimo.

Ar asmuo tarnauja kitos valstybės tarnyboje ir kokia apimtimi, bus galima spręsti gavus informaciją iš atitinkamų kompetentingų valstybės institucijų, į kurias jau kreipėsi Vidaus reikalų ministerija.