„Kalbant plačiau apie saugumo situaciją Lietuvoje, Valstybės saugumo departamentui kritiškai reikalingas papildomas finansavimas, kad tokios istorijos būtų gaudomos ir išryškinamos greičiau“, – Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.
Jo nuomone, reikėtų taip pat atlikti parlamentinės kontrolės tyrimą, kaip sklido informacija apie šnipinėjimu įtariamą konservatorių.
„Pirmiausia, reikėtų Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) išsiaiškinti, kaip ta informacija prieinama vienoms politinėms jėgoms, o kitoms – ne. Nes tai svarbu, mėginant sužinoti, ar viena ar kita partija neturi didesnės, nereikalingos ir neteisėtos įtakos teisėsaugos ar žvalgybos institucijoms“, – teigė paskirtasis premjeras.
G. Paluckas sako nesibaiminantis dėl to, ar socialdemokratų gretose taip pat yra Rusijai šnipinėjančių asmenų.
„Čia yra žvalgybos institucijų uždavinys tokius atvejus išgaudyti ir užkardyti, nepaisant politinės priklausomybės“, – teigė socialdemokratas.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį teigė, kad praėjusios kadencijos Seimo NSGK apie šį atvejį buvo informuotas, tačiau akcentavo, jog informacija buvo slapta.
BNS šaltinių teigimu, įtarimai šnipinėjimu Rusijai šiemet buvo pareikšti Šiaulių konservatoriui, tremtinių organizacijų nariui Eduardui Manovui.
Teisėsauga savo ruožtu įtariamojo tapatybės neatskleidžia, tačiau nurodo, kad jis yra pensinio amžiaus, turi dvigubą pilietybę bei yra ir Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos narys.
Prokuratūros teigimu, įtariamasis veikė Rusijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) užsakymu ir rinko ją dominančią informaciją, ikiteisminis tyrimas pradėtas sausį, jis šiuo metu yra baigtas, o byla netrukus keliaus į teismą.
Valstybės saugumo departamento teigimu, įtariamasis rinko ne įslaptintą, tačiau Rusijai aktualią informaciją.
Žvalgybinę veiklą Lietuvoje gyvenantis įtariamasis galimai pradėjo nuo 2018 metų, tačiau su juo Rusijos žvalgybos pareigūnai dėl neteisėtos veiklos buvo susitarę jau anksčiau.
Dar anksčiau įtariamas šnipas gyveno Rusijoje, vėliau atvyko į Lietuvą, susikūrė savo tapatybę, įstojo į Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partiją.
E. Manovas 2011 metais su TS-LKD kandidatavo rinkimuose į Šiaulių miesto tarybą, priklausė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo tarybai.
Naujausi komentarai