„Mūsų specialiosios tarnybos indikuoja apie galimus dar didesnius migrantų srautus, todėl mūsų priemonės sprendžiant šią krizę turi būti greitos, atgrasančios ir vieningos“, – antradienį Seime sakė A. Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministrė pateikė pataisas, kurios turėtų prieglobsčio prašymo procedūras iki dešimties dienų, taip pat apribotų neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurintų kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.

Ministrė pristatydama pataisas teigė, kad „neteisėti migrantai nėra tikrieji prieglobsčio prašytojai“.

„Kaip rodo mūsų praktika, tai yra asmenys, Aliaksandro Lukašenkos įrankis, kuris naudojamas prieš Lietuvą, ir mes reaguojame adekvačiai“, – teigė A. Bilotaitė.

Kaip rodo mūsų praktika, tai yra asmenys, Aliaksandro Lukašenkos įrankis, kuris naudojamas prieš Lietuvą, ir mes reaguojame adekvačiai.

„Tai nėra įprasta migracijos krizė, tai tikslingai vykdomi hibridinės agresijos veiksmai prieš Lietuvą“, – pabrėžė ministrė.

Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos laikosi pozicijos, kad Seimui teikiamos įstatymo pataisos dėl neteisėtos migracijos iš esmės įteisintų žmogaus teisių pažeidimus ir pastatytų pažeidžiamus žmones į nesaugią padėtį.

Taip pat kai kurie teisininkai išsakė kritiką pataisoms kaip galimai pažeidžiančiomis Konstituciją. Anot jų, priėmus įstatymų pakeitimus migrantams nebus užtikrinta apeliacijos galimybė esant neigiamam sprendimui dėl prieglobsčio.

Už šias pataisas po pateikimo balsavo 99 Seimo nariai, vienas susilaikė – Seimo narių Mišrios grupės atstovas Vytautas Bakas.

Jis teigė, kad priimdama tokias pataisas Lietuva atims iš žmonių galimybę kreiptis į teismą ir taip atsidurs vienoje gretoje su žmogaus teises pažeidžiančiais režimais.

„Šiandien ministrė pristatydama projektą nieko nekalbėjo apie Teisės departamento išvadą, kad projektas iš esmės prieštarauja konstitucinei doktrinai, atima iš žmogaus teisę kreiptis į teismą. Jei šis prieštaravimas nebus pašalintas, mes taip pat, kaip nori Rytų kaimynai, kurie planuoja tokias atakas, virsime ne teisine valstybe“, – sakė V. Bakas.

Kita žinia – žinutė kilmės šalims, bendruomenėms, kurios nori vykti į Europą per Lietuvą, čia ne tas kelias, čia ne rožėmis klotas kelias, ir turėsite daug kliūčių.

Už pataisas kalbėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad pataisos būtinos susiklosčius ekstremaliai situacijai.

„Tiek judėjimo laisvės apribojimai, tiek procedūrų supaprastinimas, kad nebūtų galima jomis manipuliuoti, yra svarbus dviem aspektais. Viena yra žinia mūsų ES partneriams, kad kaip valstybė mes esame atsakinga narė, kad mes nenorime sukurti dar vieno migracijos kelio. Kita žinia – žinutė kilmės šalims, bendruomenėms, kurios nori vykti į Europą per Lietuvą, čia ne tas kelias, čia ne rožėmis klotas kelias, ir turėsite daug kliūčių“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Vyriausybė prašo pataisas nagrinėti ypatingos skubos tvarka, tad antradienį po pietų planuojama balsuoti dėl pataisų priėmimo.

Pataisomis siūloma nustatyti, kad netrukus po sienos kirtimo pateikusių prašymą dėl prieglobsčio užsieniečių buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvą.

Prieglobsčio prašytojams po neteisėto sienos kirtimo, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, nebūtų suteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas ar apribota jo teisė išvykti iš apgyvendinimo vietos, jei jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos sieną, esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

Įstatymu būtų panaikinami kai kurie buvę apgyvendinimo ribojimai, pavyzdžiui, trūkstant apgyvendinimo vietų nelydimi nepilnamečiai nebūtinai privalės būti apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre. Daugiau įgaliojimų priimti sprendimus dėl apgyvendinimo suteikiama Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Numatoma, kad esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, galėtų būti laikinai ribojamos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas ir būtinosios medicinos pagalbos teikimą.

Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį, būtų nustatoma skundų dėl neigiamų sprendimų privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente, jei toks skundas būtų teikiamas.

Esant ekstremaliajai situacijai dėl išaugusių migrantų srautų, skubos tvarka galėtų būti nagrinėjami ir nelydimų nepilnamečių, kurie prašo prieglobsčio, ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, prašymai suteikti prieglobstį.