„Aš manau, kad mes turime vadovautis tomis pačiomis priežastimis ir parametrais, dėl ko buvo priimti sprendimai, – Seime pirmadienį žurnalistams tikino Lietuvos diplomatijos vadovas. – Aš manau, kad tai yra svarstytina.“

Taip jis kalbėjo paklaustas, ar pasienio punktai galėtų būti atidaryti iki anksčiau nei šiuo metu yra nusprendusi Vyriausybė.

Ministrų kabinetas sieną su Baltarusija su tam tikromis išimtimis spalio 30-ąją uždarė mėnesiui, tai padaryta reaguojant į kontrabandinių balionų civilinei aviacijai keliamą grėsmę.

Dėl kontrabandiniams rūkalams gabenti naudojamų meteorologinių balionų, leidžiamų iš Baltarusijos, spalio pabaigoje Lietuvoje teko kelis kartus stabdyti oro uostų darbą, paveikiant apie pusantro šimto skrydžių ir virš 20 tūkst. keleivių.

Anot K. Budrio, šiuo metu situacija dėl kontrabandinių balionų yra kontroliuojama.

„Situacija, kaip aš matau, kuri yra šiai dienai, net ir esant palankiems vykdyti prieš mus hibridines atakas orams, suvaldoma. Ta prasme, kad mūsų oro uostai funkcionuoja“, – teigė ministras.

„Žiūrim, kas vyksta danguje ir ant žemės, ar mes funkcionuojam, ar nefunkcionuojam. Čia uždavinys mūsų nėra ir niekada nebuvo (...) kažką tai pasiekti iki tam tikros datos ar kažkokius dar aukštesnius tikslus. Yra siekis užkardyti prieš mus vykdomas hibridines atakas tam, kad režimas pakeistų savo elgesį“, – tikino K. Budrys.

Kaip skelbė BNS, Minskas uždraudė savo teritorijoje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į Lietuvą, kol nebus atverta siena, o iki tol didžioji dalis jų nugabenta į specialias aikšteles, kur už kiekvieną stovintį vilkiką ar puspriekabę imamas 120 eurų mokestis už dieną, o nesumokėjus mašinas grasinama konfiskuoti.

Antradienį turėtų prasidėti techninės derybos su Baltarusija dėl įstrigusių vilkikų grąžinimo. Ministras teigė, jog techniniai pokalbiai reikalingi perduoti informaciją, vertinimus, reikalavimus, tačiau pabrėžė, kad Lietuva neturėtų judėti „pagal iš kitos pusės nustatomą tempą ir apimtį“.