„Visų pirma, reikia nustoti gudrauti sakant, kad norint papildomai skirti gynybai 12-15 mlrd., nereikės kelti mokesčių ar įvesti naujų, užteks pamažint įvairius rezervus. Vieniems tai – paimti iš žmonių jiems jau skirtus pinigus II pensijų pakopai, kiti – Sodros rezervo pamažinimą, Prezidentas siūlo mažinti Lietuvos valiutos atsargas“, – savo feisbuko paskyroje trečiadienį rašė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tai vis labiau panašu į chaotišką lėšų paiešką, o ne aiškų planavimą ir atsakingą strategavimą. Kasdien matome vis naujų idėjų pliūpsnius. Deja, bet saugumas yra pilnavertis kai jis yra visaapimantis“, – teigė Seimo vicepirmininkė.

Pasak liberalų lyderės, negalima „vieno saugumo didinti kito saugumo sąskaita“ – besimėtant skirtingomis idėjomis apie lėšų šaltinius visuomenėje sukeliama nežinomybė, kuri didina nepasitikėjimą.

„Vargina, kai tiek visko žadama, bet nieko konkretaus nedaroma. Užtenka „svaiginti“ žmones kalbomis, kad nebus naujų mokesčių ar jų pakėlimo. Net jeigu pinigų „duos Europa“, net jeigu koalicija imsis prezidento pasiūlytos liberalios linijos ir peržiūrės bei mažins viešąsias paslaugas, jas perduodama privačiam sektoriui, to neužteks – reikės pasirūpinti savomis lėšomis“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.

„Visų pažadų vykdymui bus reikalingos pajamos. Nebent planuojama iš esmės keisti gynybos išlaidų skaičiavimo metodiką, joms priskiriant išlaidas transportui ar dar kažkokias kitas, bet tai tiesiog gudravimas“, – pridūrė ji.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, liberalai puikiai supranta poreikį stiprinti gynybą, tačiau tik pamatę konkrečius siūlomus sprendimus spręs, ar jiems pritarti.

Valstybės gynimo taryba praėjusią savaitę įtvirtino tikslą 2026-2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), kad iki tol kariuomenėje būtų išvystyta divizija.

Premjeras Gintautas Paluckas kol kas nedetalizuoja, iš kokių šaltinių galėtų būti finansuojamas didesnis gynybos biudžetas, tačiau pabrėžia, jog dalį tam reikalingų lėšų tikimasi padengti skolintais europiniais pinigais.

Anot prezidento Gitano Nausėdos, siekiant didesnio finansavimo gynybai, galėtų būti peržiūrėtas kitų sričių, taip pat ir socialinių programų, finansavimas, įvestas pajamų apmokestinimas „pagal dydį, o ne pagal pajamų rūšį“. Interviu BNS jis pažymėjo, jog finansavimo galima ieškoti naudojant Lietuvos valiutos atsargas.

G. Nausėda taip pat siūlo šiuos pinigus surinkti skatinant ekonomikos augimą, panaudojant Lietuvos gyventojų bankuose sukauptus indėlius, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje ir mažinant PVM atotrūkį.

Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.