„Oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pristabdėme, nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš“, – antradienį skaitydama metinį pranešimą Seime pareiškė prezidentė D. Grybauskaitė.

Be to, šalies vadovė, kalbėdama apie kovą prieš korupcinius verslo ir politikų ryšius, teigė apgailestaujanti, kad viskas vyko ne taip greitai, kaip tikėjosi, tai yra, kad korupcijai sutramdyti prireikė beveik dviejų kadencijų, o teisėsaugai užtruko tiek daug laiko nuo įtarimų prieiti prie teismams reikalingų įrodymų.

Prezidentė galvoja apie ateitį

„Mes nudegame pirštus, kai elgiamės su liepsna neteisingai. Reikia suprasti, kad prezidentė pripažįsta, kad kažką negerai darė. Jeigu tu teisingai elgiesi, tu nenudegsi pirštų, o jei kažką negerai padarai, liepsna už tai baudžia. Tai yra savotiškas, gražiai užsuktas prisipažinimas, kad ji kažką ne taip darė“, – prezidentės žodžius „nudegintus pirštus“ interpretavo LRT.lt kalbintas Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas.

Tas menamas susirašinėjimas su E. Masiuliu ir vėliau prezidentės reitingų smukimas beveik 11 proc. jau buvo signalas, kad ji gavo per nagus, nudegė.

Anot politologo, D. Grybauskaitė, panašu, sureagavo į visuomenėje didelį rezonansą sukėlusį jos ir buvusio liberalų lyderio, korupciniais nusikaltimais kaltinamo Eligijaus Masiulio susirašinėjimo paviešinimą. Be to, V. Dumbliausko teigimu, po „tulpių pašto“ skandalo kilo klausimų, kad D. Grybauskaitė, bendraudama su E. Masiulio, žinojo apie galimai neskaidrią koncerno „MG Baltic“ veiklą, tad D. Grybauskaitė metiniame pranešime privalėjo apie tai kažką pasakyti, subtiliai pripažinti, kad paslydo.

„Tas menamas susirašinėjimas su E. Masiuliu ir vėliau prezidentės reitingų smukimas beveik 11 proc. jau buvo signalas, kad ji gavo per nagus, nudegė“, – pažymėjo politologas.

„Ji savotiškai tuo susirašinėjimu [su E. Masiuliu – LRT.lt] pripažino, kad žinojo apie visą tą velniavą. Bet ką ji darė? Nieko. Ji iš esmės tik pašnekėdavo apie oligarchus, bet jos visa veikla baigėsi tuo, kad į valdžią atvedė R. Karbauskį – didžiausią oligarchą. Toks paradoksas. Prezidentė, mušdama socdemus, „darbiečius“, atvedė į valdžią R. Karbauskį. Dalis socdemų ir „darbiečių“ rinkėjų nuėjo pas „valstiečius“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.

Pasak MRU docento, D. Grybauskaitė greičiausiai pripažino savo klaidą, galvodama apie savo ateities perspektyvas. Politikos kuluaruose kalbama, kad prezidentė, pasibaigus jos kadencijai, gali svarstyti apie kokį nors postą Europos Sąjungos struktūrose.

„Baigėsi tavo kadencija ir tu nežinai, kas toliau būsi. Jeigu Europos Komisija jos nepakvies, D. Grybauskaitė gali likti pensininke Lietuvoje. Panašu, kad norisi pagalvoti apie savo vardą, kai išeisi iš posto, kad galėtum vaikščioti aukštai iškėlusi galvą kaip Valdas Adamkus“, – apie priežastis, kodėl prezidentė užsiminė apie galimą savo klaidą, kalbėjo V. Dumbliauskas.

D. Grybauskaitės veiksmuose revoliucijos neįžvelgė

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, politologas Algis Krupavičius pritarė V. Dumbliauskui, kad prezidentės prisipažinimas, jog kovoje su oligarchais pirštus nusidegino ir ji, susijęs su „tulpių pašto“ skandalu.

„Yra tame tam tikras pripažinimas, kad ir prezidentės rūmuose ne visada yra ir buvo giedra. Bet, pirmiausia, čia turėta omeny jos santykius su buvusiu liberalų lyderiu E. Masiuliu, vadinamąjį „tulpių pašto“ skandalą“, – LRT.lt sakė A. Krupavičius.

Tačiau politologas nesutiko, kad prezidentė iš tiesų subtiliai pripažino savo kažkokią klaidą. Anot A. Krupavičiaus, šalies vadovė veikiausiai tiesiog reagavo į kilusį skandalą, o save norėjo parodyti aplinkybių auka.

„Manau, kad tai yra reakcija į visuomenės nuomonę, „MG Baltic“ skandalą, „tulpių paštą“. Tokiu būdu telegrafiška nuoroda bandoma pasakyti, kad prezidentė taip pat nėra šventoji šioje situacijoje.

Vis dėlto toks prisipažinimas yra su potekste, kad prezidentė tikrai nėra kalčiausia, gal net ji yra savotiška aplinkybių auka. Matome bandymą pateisinti tai, kas buvo daryta, tai yra, kad vyksta kova su korupcija, su prekyba poveikiu. Metinio pranešimo pradžioje pagirta teisėsauga, jos savarankiškumas. Prezidentės išvada, kad yra pažaboti vietiniai „rubikonai“, „gazpromai“. Tad pagrindinė žinia yra, ko gero, kita“, – svarstė politologas.

Pasak A. Krupavičiaus, prezidentė privalėjo reaguoti į „tulpių pašto“ skandalą, nes jis sukėlė itin didelį rezonansą visuomenėje.

„Jeigu prezidentė kalbėtų kitaip, sakytų, kad nieko neįvyko, tai visuomenė, politikai, žiniasklaida tai priimtų kaip jos neadekvatų tikrovės vertinimą ir sakytų, kad prezidentė pradėjo kalbėti su dievais. Vien dėl to jai reikėjo būti šiek tiek savikritiška, kad nebūtų įvertinta kaip nesusigaudanti aplinkoje ir tikrovėje“, – kalbėjo KTU profesorius.

Pašnekovo manymu, nors šalies vadovė ir galėjo pripažinti apie savo slystelėjimą, tai dar nereiškia, kad ji nusiėmė neklystamumo kaukę.

„Iš beatodairiškai ir kategoriškai besireiškiančios valstybės vadovės ji evoliucionavo į nuosaikesnę lyderę. Jei žiūrėtume į visą stilistiką ir turinį metinių pranešimų, tai matytume labai palaipsnę kaitą į labiau diplomatišką, mažiau kategorišką prezidentę, bet aš tikrai jokios jos elgesio revoliucijos neįžvelgčiau“, – tvirtino A. Krupavičius.