„Būtinosiomis išlaidomis antstoliai įvardija penkis veiksmus, kuriuos atlikti reikia nepriklausomai nuo skolos dydžio. Visi veiksmai atliekami elektroniniu būdu, todėl sunku suprasti, kodėl jų kainos kartais skiriasi keliolika kartų. Todėl siūlau nustatyti standartinį, 10 eurų dydžio, įkainį, kad išvengtume piktnaudžiavimo“, - sakė D. Šakalienė.

Politikė taip pat siūlo, kad valstybė iš antstolių perimtų mažų skolų išieškojimą, kuris sudaro didžiąją dalį visų skolų. „Valstybė pati gali įgyvendinti šią veiklą, naudodamasi Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Registrų centro pagalba. Tiesa, kol kas tam labai priešinasi Antstolių rūmai“, - Seime teigė LSDP frakcijos narė.

Kai kurių antstolių mėnesinė alga Lietuvoje 5-6 kartus viršija prezidento atlygį.

Buvusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė svarstė, ar Teisingumo ministerijai nevertėtų sukurti teisinės pagalbos linijos, kuria gyventojams būtų teikiamos konsultacijos apie jų teises ir pareigas susidūrus su antstoliais.

Politikė pastebėjo, kad greta išvardintų priemonių reikėtų keisti antstolių veiksmų priežiūros sistemą, nes pagal šiuo metu galiojančią tvarką patys skolų išieškotojai sprendžia, ar skundai dėl jų veiklos yra pagrįsti.

Panašias priemones siūlė Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso ekspertas Rytis Jokubauskas. Šis nebuvo tikras, ar dabartinė antstolių įkainių sudarymo sistema, kuomet Teisingumo ministerija įkainius nustato tardamasi su Antstolių rūmais, yra teisinga. Pasak R. Jokubausko, įsisenėjusią praktiką galima keisti dviem būdais - ministerijai įkainius gali nustatyti vienašališkai arba į kainų nustatymą įtraukti visuomeninių organizacijų atstovus.

„Dar vienas būdas skaidrinti sistemą būtų konkurencijos tarp antstolių didinimas. Šiuo metu su minimalia konkurencija susiduriama Vilniuje ir Kaune, tačiau ne likusioje Lietuvoje“, - aiškino R. Jokubauskas.

D. Šakalienė antrino ekspertui, primindama, kad kai kurių antstolių mėnesinė alga Lietuvoje 5-6 kartus viršija prezidento atlygį: „Manau, kad konkuruoti tikrai galima ir po to vis tiek pasiekti 2-3 prezidento atlyginimus siekiantį uždarbio lygį“.

10 Lietuvos vartotojų organizacijų vienijančio aljanso ekspertas Rytis Jokubauskas siūlo reformuoti vykdymo išlaidų dydžius ir antstolių paslaugų įkainius ir jų nustatymą.

„Jie yra nustatomi Teisingumo ministerijai ir Antstolių rūmams susitarus. Tokia tvarka kelia klausimų dėl skaidrumo, teisingumo ir nešališkumo, nes įkainių nustatyme tiesiogiai dalyvauja tie, kurie teiks tas paslaugas, o kitų interesų grupių atstovų ten nėra“, – teigė jis.

Aljanso ekspertas taip pat siekia, kad antstolių ginčų su skolininkais nagrinėjime  dalyvautų visuomenės atstovai. 

R. Jokubauskas taip pat siūlo didinti antstolių kiekį Lietuvoje ir tikisi, kad tai paskatintų taikyti mažesnius įkainius už paslaugas: „Kiek šiandien yra antstolių ir kokios yra jų pajamos, tikrai negalima sakyti, kad jų skaičius yra toks, kad jie negali pragyventi“.

Pasak jo, konkurencija tarp antstolių veikia „kažkiek, minimaliai“ Kaune ir Vilniuje, bet niekur kitur.

Siūlo riboti antstolių uždarbius

Vyriausybė, prezidentė ir Seimo nariai siūlo įstatymų pataisas apriboti antstolių pelnus.

Vyriausybė sako laukianti, kad Seimas pritartų jos pateiktoms pataisoms dėl antstolių vykdymo išlaidų, ir žada po to per dvi savaites nustatyti mažesnius antstolių atlyginimus ir vykdymo išlaidų dydžius.

Vyriausybės teigimu, dabartinis reguliavimas riboja valstybės teisinę diskreciją notarų ir antstolių atlyginimų nustatymo srityje.

„Antstoliai, Teisingumo ministerijos nuomone, uždirba per daug. Mes juos samdome, delegavome tas funkcijas, bet jie, man atrodo, ne visai pagrįstai savo didelį uždarbį perkelia ant piliečių pečių. Aišku, jie atlieka tikrai svarbią funkciją, už kurią turi būti atlyginama, bet ne tiek, kiek yra atlyginama dabar“, – 15min.lt studijoje ketvirtadienį sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Jis sako kalbėjęs su kai kurių frakcijų atstovais ir besitikintis, kad klausimas Seime sulauks plataus palaikymo.

Ministro teigimu, turėtų keistis ir apmokėjimo tvarka, ir įkainiai.

E. Jankevičius taip pat sako, kad diskutuojama, jog dalį išieškojimo funkcijų galėtų perimti pati valstybė.

„Kartais yra keliamas klausimas, kodėl Mokesčių inspekcija pati negali tiesiog nusirašyti tas sumas, o perleidžia jas nusirašyti antstoliams. (...) Finansų ministras irgi kelia šiuos klausimus ir sakė, kad diskutuos“, – kalbėjo teisingumo ministras.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako rudens Seimo sesijoje pateiksianti įstatymo pataisas riboti antstolių atlyginimą, numatant, kad jis neviršytų 15 proc. nuo išieškotos sumos. Šalies vadovė sako, kad antstolių algos turi būti skelbiamos viešai.