Vyriausybės nutarimo projekte taip pat numatoma, kad Lietuvai nutarus dalyvauti byloje, Teisingumo ministerija turės organizuoti atstovavimą arba pati atstovauti Lietuvai.

Anksčiau buvo svarstoma, kad gali būti sudaryta speciali įvairių ministerijų ir institucijų atstovų darbo grupė, kuri spręstų, ar Lietuvai turėtų būti atstovaujama šioje byloje ir kaip. Tačiau, pasak Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento direktoriaus Rimvydo Pilibaičio, formalus sprendimas dėl tokios grupės sukūrimo nebuvo priimtas.

„Tokio oficialaus siūlymo (dėl darbo grupės - BNS) nebuvo (...) Buvo manoma, kad galėtų būti tokia darbo grupė, kuri padėtų tai (Lietuvai atstovaujančiai - BNS) institucijai suformuoti poziciją ir prižiūrėti atstovavimo procesą. Tai nereiškia, kad atsakinga institucija, kuri bus įgaliota, negali sukviesti suinteresuotų institucijų arba pati suformuoti tokią darbo grupę“, - BNS sakė R.Pilibaitis.

„Apie grupę niekur nėra kalbama, yra kol kas kalbama tik apie instituciją, kurią matome projekte. Ta grupė, aš manau, kol kas jokios vertės ir jokios reikšmės neturi, nes jos kaip tokios nėra ir, nežinau, ar bus. Jei ji ir bus, galbūt bus neformalizuota“, - pridūrė R.Pilibaitis.

Teisingumo ministerija rugpjūčio 11 dieną gavo 557 mln. eurų vertės V.Antonovo ieškinį prieš Lietuvą. Buvęs „Snoro“ akcininkas Maskvos arbitražo teisme reikalauja iš Lietuvos 40,1 mlrd. rublių (558 mln. eurų): 20,2 mlrd. rublių (281 mln. eurų) už patirtą turtinę žalą bei 19,9 mlrd. rublių (277 mln. eurų) - už žalą verslo reputacijai.

Teisingumo ministro atstovas spaudai Sergejus Tichomirovas BNS anksčiau teigė, kad Maskvos arbitražo teismas nėra tarptautinėje teisėje pripažintas kaip arbitražinis teismas. Tuo metu savęs viešai nenorėjęs įvardinti teisininkas spėjo, kad tokiais veiksmais V.Antonovas siekia sustiprinti savo pozicijas prieš bylinėjimąsi tarptautiniuose teismuose.

Didžiosios Britanijos teismai pernai nusprendė tuo metu Londone gyvenusį A.Antonovą ir buvusį „Snoro“ vadovą Raimundą Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės dingo ir, neoficialiomis žiniomis, slapstosi Rusijoje.

Lietuvos ir Rusijos dvišalėje sutartyje dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos numatyta, kad investicijų ginčai gali būti nagrinėjami kompetentingame šalies, kurios teritorijoje atliktos investicijos, teisme arba arbitraže, Stokholmo Prekybos rūmų arbitraže, Tarptautinių prekybos rūmų arbitraže Paryžiuje (ICC) arba arbitraže, sudaromame pagal Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo taisykles.

V.Antonovo ieškinys teismui pateiktas rugpjūčio 5 dieną, o pirmasis teismo posėdis numatytas rugsėjo 22-ąją.