Pagrindinė kliūtis – šio projekto kai kurių nuostatų galimas prieštaravimas Konstitucijai. Parlamentarai, 79 balsavus „už“, pritarė tokiai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai.

Projektas numato, kad „administracinių teritorinių vienetų, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tos tautos mažumos (vietinė) kalba“. Taip pat numatyta, kad tokiuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos (vietine) kalba.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, šios nuostatos prieštarautų Konstitucijos 14 straipsnyje išdėstytam konstituciniam valstybinės kalbos statusui.

Įstatymo projektu buvo siūloma nustatyti pagrindinius tautinių mažumų teisių ir laisvių apsaugos principus, reglamentuoti tautinių mažumų švietimo, kalbų vartojimo, kultūros vertybių apsaugos, nevyriausybinių organizacijų veiklos klausimus.

Nuo 2010 m. neteko galios 1989 m. lapkričio 23 d. priimtas ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 m. sausio 29 d. papildytas ir pakeistas Tautinių mažumų įstatymas.

Šiuo metu tautinių mažumų teisės ir laisvės bei jų apsauga reglamentuojama skirtinguose dokumentuose.