- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl profesinio mokymo įstatymo kai kurių nuostatų parlamentarė, Laisvės frakcijos narė Silva Lengvinienė siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).
Ji įregistravo tokio kreipimosi projektą, kuriame siūloma paprašyti KT įvertinti, ar Profesinio mokymo įstatymo 37 straipsnis, „ribojantis asmenims galimybę mokytis valstybės finansuojamose vietose profesinio mokymo įstaigose, atsižvelgiant tik į tokių asmenų išsilavinimą ir anksčiau įgytas kvalifikacijas“, neprieštarauja Konstitucijai.
Anot Seimo narės, 2018 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja Profesinio mokymo įstatymo redakcija, o nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo šio įstatymo naujas 37 straipsnis „Teisės į valstybės finansuojamą profesinio mokymo vietą neturintys asmenys“, kuriame nustatyta, kokie asmenys negali pretenduoti į valstybės finansuojamą profesinio mokymo vietą.
„Taigi nuo 2019 metų yra apribota galimybė asmenims mokytis profesijos ir įgyti kvalifikaciją valstybės finansuojamoje vietoje, jei asmuo atitinka įstatymo 37 straipsnyje numatytus atvejus (...) Nors Konstitucija numato, jog mokymas profesinėse mokyklose yra nemokamas, visgi įstatymas nustato asmenims apribojimus mokytis valstybės finansuojamose vietose. Įstatyme numatyti apribojimai nustatyti atsižvelgiant tik į asmenų išsilavinimą ir įgytas kvalifikacijas anksčiau, nesiejant su valstybės poreikiais ir finansinėmis galimybėmis, t. y. matant tam tikros kvalifikacijos, profesijos darbuotojų trūkumą ir valstybei išgalint finansuoti daugiau profesinio mokymosi vietų, asmenys, patenkantys į įstatymo 37 straipsnio reguliavimą, negalėtų nemokamai įgyti valstybėje trūkstamos ar reikalingos profesijos kvalifikacijos ir taip patenkinti pačios valstybės interesus bei poreikius“, – sakoma kreipimosi į KT tekste.
Jame daroma išvada, jog tokia įstatymo nuostata nepagrįstai riboja asmenų galimybes nemokamai mokytis pagal profesinio mokymo programas, nors Konstitucijoje įtvirtinta, kad mokymasis profesinėse mokyklose yra nemokamas.
„Tokiu atveju yra pažeidžiamas konstitucinio proporcingumo principas, ribojant tokių asmenų teises mokytis labiau nei tai yra būtina. Tuo pačiu yra ignoruojamas tiek darbo rinkoje egzistuojantis tam tikrų profesijų poreikis, tiek pačios valstybės finansinės galimybės finansuoti valstybei reikalingų ir trūkstamų profesijų mokymą valstybės finansuojamoje vietoje“, – sakoma kreipimosi tekste.
Kreipimosi į KT iniciatorė, Seimo Švietimo ir mokslo komitete dirbanti S. Lengvinienė pažymi, kad įstatymo 37 straipsnis riboja mokymosi visą gyvenimą galimybių įgyvendinimą, remiantis tuo, kad asmuo jau yra įgijęs valstybės lėšomis išsilavinimą ar kvalifikacijas.
„Net ir tokiu atveju, jei asmens įgytas aukštasis išsilavinimas ar kvalifikacija dėl besikeičiančio gyvenimo taptų nebereikalingi ar mažiau paklausūs, ir asmeniui dėl to tektų persikvalifikuoti, patirtos finansinės sąnaudos tektų pačiam asmeniui. Tokiu atveju valstybė neskatina mokymosi visą gyvenimą principo, neskatina visuomenės mokytis, tobulėti, prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos. Valstybė kaip tik riboja galimybes asmenims valstybės finansuojamoje vietoje įgyti naujų kvalifikacijų ar profesijų – tokiu atveju nėra patenkinami ir pačios valstybės poreikiai ir interesai, kadangi su laiku atsiras naujų profesijų poreikis bei specialistų trūkumas“, – sakoma kreipimosi į KT tekste.
Jame akcentuojama, kad įstatymo 37 straipsnis apriboja asmenims galimybę mokytis visą gyvenimą, mokytis, įgyti naujų žinių, kvalifikacijų, profesijų.
„Nors Konstitucija užtikrina asmenims mokslo prieinamumą, įtvirtinant, kad mokslas profesinėse mokyklose yra nemokamas, tačiau įstatymo 37 straipsnis kelia pagrįstų abejonių dėl jo atitikimo Konstitucijai“, – sakoma dokumento projekte, kuriuo siūloma Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada11
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti56
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai5
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Nausėda: Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami L. Volkovo užpuolimu Vilniuje15
Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Rusijos opozicijos veikėjo Leonido Volkovo užpuolimu Vilniuje, penktadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. ...