Tiesa, labiausiai išsiskiriantis dar nereiškia geriausias. Ekspertai neliko labai sužavėti, jų žodžiais tariant, agresyviu G. Landsbergio elgesiu ir daugiausiai balų skyrė Socialdemokratų partijai. Vis dėlto atotrūkis tarp jų ir kitų partijų pasirodymų ne toks ir didelis.

Trečiadienio vakarą debatuose LRT TELEVIZIJOS eteryje susirungė penkios didžiosios partijos: Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Darbo partija (DP) ir Liberalų sąjūdis (LS). Partijos diskutavo apie ekonomiką.

Po debatų LRT.lt apklausė politikos, ekonomikos, verslo, teisės ir viešųjų ryšių ekspertus ir paprašė partijų pasirodymus įvertinti balais nuo 1 iki 5. Geriausiai ekspertai įvertino socialdemokratus – 33 balai, o prasčiausiai, jų nuomone, pasirodė „darbiečiai“ – 26 balai.

R. Lazutka: programose yra įvairesnių idėjų nei lyderių kalbose

VU Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas Romas Lazutka, vertindamas pirmuosius didžiųjų partijų debatus, sako, kad bendras įspūdis – naujų idėjų stoka, nekritiškas kartojimas senų teiginių – „investicijų pritraukimas“, mokesčių supaprastinimas.

„Partijų rinkimų programose yra daugiau įvairesnių idėjų, gal lyderiai neturi kada net iš jų pasisemti naujų minčių. Tiesa, reikia pripažinti, kad debatų rėmai griežti, nėra kada ilgiau argumentuoti“, – svarsto R. Lazutka.

Ekonomistą nustebino požiūrio ribotumas į tai, kodėl nelaimingas lietuvis: „Beveik išimtinai kalbama apie investicijas, algas. O teisingumo jausmas, diskriminacija, arogancija? Išskyrus S. Skvernelį, kuris priminė, kad laimingas žmogus kuria ekonomiką, o ne tik ekonomika daro žmogų laimingą, kad kova su šešėliu susijusi su pasitikėjimo valstybe didinimu.“ Pasak R. Lazutkos, S. Skvernelis yra originalus ir dėl mokesčių politikos. Tad ekonomistas „valstiečiams“ skyrė 5 balus.

Socialdemokratai, R. Lazutkos nuomone, verti 3 balų: „Už tai, kad A. Butkevičius ryžtingai gynėsi nuo G. Landsbergio kritikos, bet ne už naujas idėjas – jų nebuvo. [...] Nesiūlo naujų idėjų dėl mokesčių, dėl šešėlio mažinimo, patvirtina liberalią pasaulėžiūrą, nes užsienio investicijas akcentuoja net atsakydamas į klausimą, kodėl lietuviai nelaimingi ir ką dėl to daryti.“

„Darbiečius“ ekonomistas irgi įvertino 3 balais ir šį vertinimą motyvavo taip: „K. Daukšys – 3 balai už santūrumą, kai kurias nuosekliai ginamas partijos idėjas mokesčių, verslo reguliavimo srityje. Tačiau aktyvumas per menkas.“

Konservatoriams atiteko 2 balai, nes G. Landsbergis, pasak R. Lazutkos, debatuose išimtinai jojo ant A. Butkevičiaus kritikos arkliuko užuot pateikęs konstruktyvių pasiūlymų, kurių jo partijos nariai daug prirašė rinkimų programoje. „Nepasinaudojo proga leisti pasisakyti konstruktyviai ekonomistei I. Šimonytei. Partijos potencialo neatskleidė, greičiau paslėpė. Galbūt tokia sąmoninga debatų strategija – sumenkinti pagrindinį oponentą (socdemus) ir iš jo atimti balsus, gal tikisi, kad, jei kas nusisuks nuo socdemų, savaime balsuos už konservatorius“, – svarsto ekonomistas.

Liberalams R. Lazutka skyrė 1 balą: „Labiausiai ribotas požiūris, nes jiems mažesni mokesčiai – vienas vaistas nuo visų ligų (mažesni mokesčiai – mažesnis šešėlis, didesnė gerovė, lyg mokesčiais finansuojama sveikatos apsauga ar švietimas nedidina žmonių gerovės).“

V. Laučius: geriausiai pasirodė socdemai ir konservatoriai

LRT.lt vyriausiojo redaktoriaus Vladimiro Laučiaus nuomone, penkių partijų debatus ekonomikos temomis laimėjo valdantieji socialdemokratai ir opozicijoje esantys konservatoriai, o blogiausiai pasirodė Darbo partija.

„Į pirmą klausimą – apie didžiausias Lietuvos ekonomikos problemas – labai gerai atsakė premjeras A. Butkevičius. Užtikrintai šiuo klausimu kalbėjo ir liberalų atstovas E. Gentvilas. Vis dėlto E. Gentvilui, kai šis ėmė piktintis dėl trims didiesiems miestams tenkančios esą per didelės investicijų dalies, taikliai replikavo laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis, atkreipęs dėmesį į paprastą aplinkybę – investicijos keliauja ten, kur yra daugiau kvalifikuotos darbo jėgos. Liberalams skiriu 3 balus“, – teigia V. Laučius.

Laidos pradžioje, anot V. Laučiaus, silpnokai skambėjo konservatorių pirmininko G. Landsbergio pasisakymai, tad šiai partijai politikos apžvalgininkas skiria 4 balus. „Užuot atsakęs į klausimą apie didžiausias ekonomikos problemas, jis ėmė puldinėti ir nutraukinėti A. Butkevičių bei cituoti savo partijos programinius šūkius. Vėliau konservatorių lyderis kalbėjo turiningai ir nuosekliai, ir nors dažnai stengėsi oponuoti premjerui, įgelti socialdemokratams, tai atrodė natūraliai ir neužgožė su svarstomais klausimais susijusio turinio“, – įsitikinęs V. Laučius.

Savo ruožtu A. Butkevičius kiek netikėtai atsakė į klausimą apie visuomenės laimę, pabrėždamas šios žmogaus savijautos priklausomybę nuo investicijų, inovacijų ir technologijų, teigia V. Laučius. „Tuo metu premjero akcentuotas pasiekimas – SGD terminalo atsiradimas – vargu ar laikytinas išskirtiniu LSDP nuopelnu, kaip kad galėjo atrodyti iš šios partijos pirmininko kalbos“, – LRT.lt tvirtina specialistas ir skiria socdemams 4 balus.

S. Skvernelis sudėjo gal porą įsimintinų politinių akcentų, tarp kurių – neigiamas valdančiųjų ir liberalų balsais trečiadienį Seime prastumto naujojo Darbo kodekso įvertinimas, pastebi V. Laučius. „Tačiau didžioji dalis to, ką, skaitydamas iš lapo, kalbėjo „valstiečių” sąrašo lyderis, atrodė gana silpnai“, – teigia LRT.lt vyriausias redaktorius ir skiria 2 balus.

V. Laučiaus nuomone, blogiausiai iš visų pasirodė Darbo partijos atstovas K. Daukšys. „Jis užsiminė net nematąs skirtumo, su kuo mes sinchronizuojame elektros energijos tiekimą – su lenkais ar rusais“, – stebisi V. Laučius, už tai „darbiečiams“ rašydamas 1 balą.

R. Dargis: agresija gali „atsirūgti“ ateityje

Kai kurios partijos daug laiko skyrė kaltinimams, o ne atsakymams į klausimus, kurie užduodami, mano Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. „Trūko konkretumo. Mane patį paveikė agresyvus kalbėjimas, ypatingai – konservatorių. Norisi daugiau konstruktyvumo, mažiau agresijos, kuri niekur neveda. Jeigu [po rinkimų, – LRT.lt] teks kalbėtis ar susitarti dėl tam tikrų svarbių valstybei sprendimų, tokie dalykai nepraeis be „nuosėdų“, – LRT.lt sako R. Dargis.

Pramonininkų konfederacijos prezidento žodžiais, socialdemokratams rinkimai sunkiausi, nes kadenciją baigiančius valdančiuosius lengva apkaltinti nepadarytais dalykais „Šiaip socdemai turi socialiai orientuotą programą, kuri atitinka jų pavadinimą. [...] Kai jų klausė apie didžiausias ekonomines problemas, man atrodo, jie labai sudėtingai jas įvertino, diskusija nuėjo į tai, ką jie daro. [...] Rašyčiau 3+ balus“, – LRT.lt sako R. Dargis, pabrėždamas, kad partijas vertina pirmiausiai iš ekonominės perspektyvos, nes atstovauja verslininkams.

Konservatoriai, R. Dargio manymu, labai puolė su kaltinimais, todėl jiems taip pat rašo 3+ balus.

R. Dargiui itin nuoširdžiai pasirodė „valstiečiai“. Jo manymu, šios partijos atstovai atrodė įsitikinę tuo, ką kalba. „Deja, patirties jie neturi, todėl kai kuriais aspektais „valstiečiai“ propagavo labiau teorines perspektyvas. Pavyzdžiui, jų siūlymai „pririšti“ tam tikrus dalykus prie bendrojo vidaus produkto (BVP) neatrodė rimtai. Rašyčiau jiems 2+ balus“, – „valstiečių“ pasirodymą vertina R. Dargis.

„Darbiečių“ šiuose debatuose Pramonininkų konfederacijos prezidentas aukštai nevertina. „Darbo partija yra ta, kuri buvo valdančioje koalicijoje, daug ką, ką jie kalbėjo, galėjo įvykdyti, arba bent jau teikti pasiūlymus. Jų negalima labai aukštai vertinti, parašyčiau 3- balus“, – sako R. Dargis.

Verslininkų atstovui maloniausia buvo girdėti liberalų pasiūlymus. „Žvelgiant iš verslo pozicijų, jų kalbas gera girdėti, jie įsivaizduoja, kad reikia iniciatyvas duoti įmonėms, kad jos veiktų, mažinti mokestines naštas. Liberalai kalbėjo pakankamai logiškai, todėl duočiau jiems 3+ balus“, – sako R. Dargis.

M. Katkus: G. Landsbergio planas pavyko

Debatuose labiausiai išsiskyrė konservatoriai su G. Landsbergiu priešakyje, LRT.lt teigia viešųjų ryšių agentūros „VRP Hill+Knowlton Strategies“ komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus. „Konservatoriai ir G. Landsbergis labai puolė, o socialdemokratai ir premjeras A. Butkevičius – gynėsi. Konservatoriams talkino stebėtinai susikaustęs ir nuosaikus S. Skvernelis, liberalai bandė išlaikyti savo išskirtinumą, o Darbo partijos beveik visai nesimatė“, – debatus vertina viešųjų ryšių ekspertas.

Specialisto nuomone, pirmoje debatų pusėje premjeras pasirodė kaip geras oratorius, kuris gali nesijaudindamas kalbėti savo elektoratui. „Už nugaros sėdintys jaunieji ir naujieji socdemų nariai sukūrė skaidrumo ir atsiribojimo nuo nelabai gerai vertinamų partijos asmenybių vaizdą“, – teigia M. Katkus.

Jo žodžiais, antroje debatų pusėje A. Butkevičius susijaudino, pradėjo daryti tam tikras klaidas. „Manau, A. Butkevičius gerai, daug geriau, negu tikėjausi, sugebėjo apginti dabartinės valdžios politiką. Skiriu jiems 4 balus“, – pastebi M. Katkus.

Konservatoriai, M. Katkaus manymu, taip pat verti 4 balų, nes G. Landsbergis gana agresyviai puolė, o tai – rizikingas manevras. „Ypač turint omenyje, kad tema buvo ekonomika. Konservatoriai buvo pati populistiškiausia partija iš visų, kaip bebūtų keista, ne tik gerąja, bet ir blogąja to žodžio prasme. Darė klaidų, bet G. Landsbergis sugebėjo padaryti debatus apie jį ir apie A. Butkevičių. Tai yra kertinis opozicijos partijos tikslas tokiuose debatuose“, – įsitikinęs M. Katkus.

„Valstiečių“ uždavinys, anot M. Katkaus, – parodyti, kad S. Skvernelis gali būti ne tik vidaus reikalų ministras, bet ir premjeras. „Tai pavyko visai neblogai. Jeigu kitiems kredibilumo pridėjo jų partijų nariai, S. Skverneliui daugiausiai kredibilumo pridėjo faktas, kad G. Landsbergis kokius tris kartus sutiko su jo nuomone, kas yra gana svarbu, turint omenyje, kad konservatoriai yra kompetentinga ir valstybės valdymo patirtį turinti partija. Kita vertus, S. Skvernelis nebuvo išskirtinis kalbėtojas, apie kurį suktųsi visos debatų temos. Bet, manau, jis pozicijas apgynė. Duodu 3 balus“, – teigia M. Katkaus.

Viešųjų ryšių specialisto žodžiais, labiausiai nematoma partija debatuose buvo „darbiečiai“. K. Daukšys, anot M. Katkaus, yra atsargus kalbėtojas, o iš šios partijos norisi agresyvesnių pozicijų. „Turint omenyje partijos padėtį rinkimuose, K. Daukšys nesugebėjo išskirti iš minios, didžiąją debatų dalį buvo eterio „užpildytojas“, o ne realus temų diktuotojas. Tai buvo silpniausias pasirodymas, skiriu 2 balus“, – sako M. Katkus.

M. Katkaus nuomone, liberalai su E. Gentvilu labai intensyviai ėmėsi nedėkingo vaidmens – surasti savo partijai vietą tarp „kairės“ ir „dešinės“, kas jiems, viešųjų ryšių specialisto manymu, labai neblogai pavyko. „Iš kitos pusės, E. Gentvilui reikėjo kur kas geresnio pasirodymo tam, kad jis galėtų būti įsimintinas. Kaip žinome, partija, po visų skandalų, turi tam tikrų reputacijos problemų. Manau, E. Gentvilas gynė savo tradicinį elektoratą: tą, kuris už liberalus balsuodavo ir prieš Liberalų sąjūdžio įsteigimą, ir po to. Jam tai pavyko, bet pasistūmėti į priekį – ne. Todėl duodu 3 balus“, – sako M. Katkus.

G. Girnių maloniai nustebino S. Skvernelis 

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas politologas Kęstutis Girnius sako, kad pirmieji didžiųjų partijų debatai buvo gana chaotiški – pasisakymams laiko nedaug, dalyviai vienas kitą nutraukinėjo, todėl ne visada buvo lengva diskusijoje susigaudyti.

Politologas nė vienai partijai neskyrė 5 balų, o po 4 balus davė dviem. „4 balus gauna liberalai. Manau, kad E. Gentvilas gana rišliai ir įtaigiai aiškino partijos poziciją. Aš ne visada sutinku su šios partijos pozicija, juolab kad dabar liberalų partija vis labiau bando pataikyti į savo nišą, į tuos žmones, kurie siekia sukurti savo verslą ir rodo tą iniciatyvą. Bet jis gana nuosekliai ir aiškiai tą darė“, – sako K. Girnius.

Politologą maloniai nustebino vienas iš „valstiečių“ lyderių S. Skvernelis. Nors jis į pirmą klausimą atsakė silpnai, bet vėliau stipriai pasitaisė. „Jis vienas iš retų, kurio partija turėjo konkrečių planų – kaip pakeisti mokesčius sujungiant juos į 29 proc. mokestį, kai buvo kalbama apie šešėlinį ūkį, irgi turėjo konkretų pasiūlymą, kad reikėtų sujungti į vieną mokesčius renkančias institucijas ir pan. Taigi – irgi 4 balai“, – teigia politologas. 

Socialdemokratams K. Girnius skyrė 3 balus: „A. Butkevičius buvo priverstas ginti savo vyriausybę ir jis paskendo statistikoje, kai kalbėjo, ką padarė. Liko labai neaišku, ką jie darys ateityje. Konservatoriai tikrai surado šiokį tokį prieštaravimą, kad anksčiau socdemai sakė, jog nebus naujų mokesčių, o dabar kalba, kad būtų apmokestinami labiau pasiturintys. A. Butkevičius turėtų šiek tiek atsiriboti nuo to, ką darė praeityje, o išdėstyti, ką darys ateityje.“

„Darbiečių“ pasirodymą politologas irgi įvertino 3 balais. „K. Daukšys nėra didelis oratorius ir daugiau mažiau kartojo seniai žinomus dalykus.  Vienas teigiamas dalykas, kad „darbiečiai“ vėl pabrėžia, jog reikia dėti daugiau pastangų padedant mažiau pasiturintiems žmonėms, didinti minimalų atlyginimą. Aš pritariu minčiai, kad reikia lengvatinio PVM maistui ir vaistams – tas egzistuoja beveik visose Vakarų Europos valstybėse“, – sako K. Girnius.  

Labiausiai, jo nuomone, kontraversiškas buvo konservatorių vadovo G. Landsbergio pasirodymas: „Jis buvo labai aktyvus, labai daug kritikavo, puolė vyriausybę ir A. Butkevičių, bet jokių savų idėjų beveik nepasiūlė. Vienintelis dalykas – pakartojo absoliučią banalybę, kad reikia kurti daug gerai apmokamų darbo vietų. Visi tą žino, bet kaip tu tai padarysi? Kiek demagogiškai kritikavo dėl emigracijos. Emigracija nepriklauso nei nuo vienos, nei nuo kitos vyriausybės veiksmų, tai lemia įvairios priežastys. Ir manau, kad per pastaruosius ketverius metus emigracija buvo mažesnė nei valdant konservatoriams. Taigi konservatoriams – 3 balai.“

V. Nekrošius: liberalai stabilūs kaip „makdonaldai“

VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas Vytautas Nekrošius sako, kad debatai paliko neblogą įspūdį – buvo visai neblogų minčių, politikai šiek tiek pasiruošę. Vis dėlto teisininkas penkių balų niekam neskyrė: „Pradėjo kalbėti apie regioninę politiką – nieko nepasakė, kaip nebuvo regioninės politikos, taip ir neatsirado nei vienoje partijoje. Apie švietimą, kiek tai susiję su ekonomika, irgi beveik nebuvo. Dėl energetikos išvis liūdna – ginčijosi, kuris SGD terminalą pastatė.“

V. Nekrošiaus teigimu, matyti, kad Darbo partija turi susidėliojusi sistemą, ką ir kaip darytų ekonomikos srityje, tad jai skyrė 4 balus.

„Kalbant apie „valstiečius“, tai iš pradžių, kai buvo kalbama apie ekonomikos problemas, jie startavo pakankamai silpnai, matėsi, kad Skverneliui nesinori atsakinėti į šį klausimą, bet po to visais kitais klausimais kalbėjo [neblogai] – ir kodėl žmonės nelaimingi, ir ką darytų su mokesčių sistema. Tai irgi rašyčiau 4 balus“, – vertina teisininkas.

V. Nekrošiaus manymu, konservatoriai atrodė silpniausiai, nes du trečdalius laiko sunaudojo ne tam, kad pristatytų savo ekonomikos koncepciją, o kad papasakotų, kokie blogi socialdemokratai. Tad jiems – 3 balai.

„Liberalai – nieko naujo, stabilūs kaip „makdonaldai“: mažins mokesčius, nieko naujo neįvedinės, dėl to žmonės turės daugiau pinigų ir dėlto bus visi laimingi. Man ši politika ir jos nelankstumas atrodo pasenusi, bet, kita vertus, tai yra stabili liberalų pozicija. Taigi – 4-“, – mano teisininkas. 

Socialdemokratų lyderis A. Butkevičius, pasak V. Nekrošiaus, pradžioje įsivėlė į ginčus su G. Landsbergiu, nors turėjo tą laiką panaudoti savo koncepcijai dėlioti, bet vėliau atsistojo į savo vėžes. Jiems teisininkas irgi skyrė 4-.

Ž. Šilėnas: reitingų sunkiasvorių kautynės

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas mano, kad visos penkios partijos pasirodė labai panašiai, tad visoms skyrė po 4 balus.

„Visi sutaria, kad atlyginimai augs ir žmonės geriau gyvens, jei bus pritraukiamos investicijos, atsiras brangiau apmokamų darbo vietų. Tačiau vienybės aižėjimas pasirodo kalbant apie priemones. Pirmas lūžis – konservatoriai atsižadėjo [naujo] Darbo kodekso (DK), nepaisant to, kad beveik visi analitikai ir verslo bendruomenė palaiko Seimo priimtą DK. Čia visiškai nesiderina konservatorių deklaruojamas modernumas ir apeliavimas į DK priešininkus. Solidu, kad partijos, balsavusios už DK, nepradėjo išsisukinėti, o davė „atgal“, – teigia Ž. Šilėnas.

Jo nuomone, partijos sutaria, kad reikia supaprastinti mokesčių mokėjimą, mažinti administracinę naštą, „bet išlenda 50 atspalvių“. „Liberalai – aiškiai už visų mokesčių mažinimą. DP – irgi už mokesčių mažinimą, tačiau labai akcentuoja PVM lengvatas. TS-LKD – už mokesčių skaidrinimą ar paprastinimą, tačiau akivaizdžiai nespindi noru mažinti mokesčių. LVŽS – prieš PVM lengvatas, prieš progresinius mokesčius, už mokesčių sujungimo planą, kuriam išaiškinti pritrūko laiko. LSDP – už stabilumą ir galbūt mažus pakeitimus per NPD. Tačiau stabilumo įspūdį sumažino vis kažkokios darbo grupės „tuoj tuoj“ atsirasianti analizė ir kažkokio mistinio brangaus turto apmokestinimas“, – sako Ž. Šilėnas.

Iš esmės, anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento, visi siūlymai – į teisingą pusę. „Bet viskas priklausys nuo ambicijos ir koalicijos. Programa maximum – mokesčių mažinimas, sistemos išskaidrinimas. Programa minimium – NPD pakėlimas“, – LRT.lt sako Ž. Šilėnas.

Dar didesni nesutarimai, Ž. Šilėno žodžiais, išryškėjo kalbant apie energetiką, tai buvo turiniu informatyviausias, tačiau stiliumi prasčiausias raundas. „Ginčas „mes pastatėme“, „bet mes sugalvojome“, „bet mes dar anksčiau buvome sugalvoję“ yra nesolidus. Tačiau partijos turi skirtingas vizijas ir matymo kampus. Liberalai – aiškiai už konkurenciją ir bendradarbiavimą su privačiu kapitalu. LSDP akcentavo konkrečių projektų statybas, LŽVS – žaliąją energiją. TS-LKD kaltino atominės elektrinės statybų Lietuvos sustabdymu, akcentavo sinchronizaciją su Vakarų elektros energijos sistema ir vietinę gamybą. DP priminė, kad elektra yra prekiaujama ir sukritikavo buvusį TS-LKD energijos įmonių valdymą. Jei šios partijos sudarinėtų koaliciją, išryškėtų keli esminiai lūžiai. Pirma – kas svarbiau: pigi energija ar energija, pagaminta Lietuvoje. Antra – koks privataus kapitalo vaidmuo. Trečia – kaip valdyti valstybines įmones“, – pastebi Ž. Šilėnas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentą maloniai nustebino S. Skvernelis, o nemaloniausi pasirodė apsižodžiavimai tarp G. Landsbergio ir A. Butkevičiaus. Tuo metu iš E. Gentvilo ir K. Daukšio Ž. Šilėnas pasigedo energijos.

A. Katauskas: G. Landsbergis – kaip herojus iš kito kino filmo

Stebint debatus, labiausiai norėjosi ne dėti pliusus ir minusus už idėjas bei pasiūlymus, o traškinti spragėsius, sako viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ komunikacijos specialistas Arijus Katauskas. „Emocijos, apsižodžiavimai, naujų vaidmenų matavimasis ir lyderių reakcija į musę buvo įdomiausi akcentai“, – teigia viešųjų ryšių specialistas.

Šie debatai, anot A. Katausko, buvo paties aukščiausio lygio politikų Lietuvoje diskusija, todėl, vertinant dalyvių politinę patirtį, nemažiau įdomu buvo stebėti ir jų kūno kalbą bei emocijų demonstravimą. „Užnugaryje buvę komandos nariai beveik nepadėjo lyderiams motyvuotais ir konkrečiais pasisakymais bei mažai išsiskyrė, nebent V. Gapšys, prabilęs apie mokesčių amnestiją ir taip, ko gero, prajuokinęs nors kiek labiau aktualijomis besidomintį rinkėją“, – LRT.lt sako A. Katauskas.

K. Daukšys, A. Katausko nuomone, akivaizdžiai bandė sunešioti geležines kurpes – būti charizmatiškas. „Vis dėlto jis stipriai nusileidžia kitiems: jo sakiniai sunkūs, terminų naudojimas kalbą dar labiau sunkino. Panašu, kad tai gali būti papildomas iššūkis dirbant net su turimu elektoratu, kuris jį lygina su buvusio vadovo charizma“, – teigia A. Katauskas. Jis taip pat sako, jog kartais atrodydavo, kad K. Daukšys dalyvauja debatuose ne dėl pergalės rinkimuose, o galimybės sudaryti koaliciją. „Darbiečiams“ ekspertas rašo 3 balus.

A. Butkevičius, viešųjų ryšių eksperto nuomone, akivaizdžiai buvo pasiruošęs bėgti ne maratoną, o sprintą. „Energingai, jaunatviškai, pasitikinčiai pradėjęs, daug skaičių ir profesorių pavardžių paminėjęs, vėliau premjeras „grįžo į save“: antroje debatų pusėje mažėjo energijos, sklandumo, daugėjo painiavos ir klaidų. Jokių komunikacijos strategijos siurprizų socialdemokratai taip pat nepateikė – maksimalus išnaudojimas bet kokių rezultatų, kurie pasiekti per pastaruosius ketverius metus. Tiesa, reikia atkreipti dėmesį, kad premjeras vienintelis, kuris parodė vizualinės medžiagos“, – sako A. Katauskas ir skiria socdemams 4- balus.

G. Landsbergis, A. Katausko žodžiais, siekė laimėti daugiausiai ir garsiausiai kalbančio dalyvio titulą. Vis dėlto gali būti, kad, derindamas agresyvumo ir kaltinimo taktikas, konservatorių lyderis praleido progą užfiksuoti svarbiausias ir aiškias žinutes skirtingoms auditorijoms. „Nors energijos ir garso partijos lyderiui debatuose netrūko, kartu su agresyvia kūno kalba jis kartais atrodydavo kaip herojus iš kito kino filmo. Bet kuriuo atveju, panašu, kad konservatoriai labiausiai nori išnaudoti kritikos kortą ir tapti pasirinkimu tiems, kurie nemėgsta valdančiųjų, – po savo vėliava sutelkti visus, kurie yra prieš. Deja vu su 2008 metais“, – teigia A. Katauskas ir skiria partijai 4 balus.

E. Gentvilas, anot A. Katausko, šiuose debatuose išliko savimi ir nebandė matuotis naujų vaidmenų – dar labiau tėviškas, liberalus ir ramus. „Tiesa, liberalų lyderio aštrumas ir aktyvumas geriau buvo matomas tik nuo antros debatų pusės, galbūt tik tuomet atėjo nusiraminimas, kad apie kolegų paskolas ar tyrimus nebus kalbama. Komunikacijos prasme ir E. Genvtilas, ir liberalai liko ištikimi sau – orientavosi į savo rinkėjų segmentą, kuris supranta ir vertina liberalias idėjas. Jo frazė „paminėsite mano žodį“ yra tarsi simbolis“, – LRT.lt tvirtina A. Katauskas ir liberalams skiria 4 balus.

Daugelis smalsiai laukė S. Skvernelio pasirodymo ir diskusijos ekonominėmis temomis, teigia A. Katauskas, „valstiečiams“ skirdamas 3 balus. „Na, anot lietuvių liaudies, iš didelio debesies – mažas lietus. Tiesiog S. Skvernelis buvo… joks. Tai buvo toks pat S. Skvernelis, kurį prisimename iš senų laikų, tik šį kartą kalbantis kitomis temomis – kalbant apie ekonomiką, keletą kartų teko užstrigti ir pasitikslinti žinutes planšetėje... Jis šių debatų nepralaimėjo, tačiau ir nelaimėjo – galima vertinti kaip vidutinį debiutą profesionalų lygoje“, – teigia A. Katauskas.

L. Kojala: „darbiečių“ metaforos iškrisdavo iš konteksto

Rytų Europos studijų centro direktorius politologas Linas Kojala liberalams skyrė 3+ balus ir šį sprendimą paaiškino taip: „Užimta nuosekli ideologinė pozicija, pabrėžiant liberaliosios ekonomikos siekiamybes (pvz., mažinant valstybės vaidmenį energetikoje). Daliai visuomenės tai gali nepasirodyti pernelyg įkvepiančiai, bet šiandien liberalams svarbu mobilizuoti sau artimą elektorato dalį, ir tai gali būti visai efektyvu.“

Politologas 3 balus skyrė ir Darbo partijai: „Atsižvelgiant į debatų dinamiką ir trumpą pasisakymų laiką, ilgokos metaforos (pvz., apie saulę ir medžius) kiek iškrisdavo iš konteksto. Kaip ir siūlymai būti vieningiems tuo metu, kai yra konkuruojama bei ginčijamasi tarp skirtingų idėjinių krypčių. Daliai elektorato gali būti patrauklu tai, kad buvo iškeltas pragmatinis interesas, nekoncentruojant dėmesio į geopolitines aplinkybes (pvz., neskirstant valstybių, iš kurių yra galimybė importuoti energetinius resursus).“

Kalbėdamas apie socialdemokratus, L. Kojala pažymi, kad premjeras A. Butkevičius gana sėkmingai išnaudojo tai, kad disponuoja informacija bei statistinių rodiklių gausa. „Tiesa, nors buvo kritikuojami ankstesnių vyriausybių sprendimai ir praeities analizė užėmė nemažą debatų dalį, ne pernelyg daug siūlyta ateičiai“, – teigia L. Kojala ir socialdemokratams skiria 4 balus.

Tiek pat – 4 balų – nusipelnė ir konservatoriai: „G. Landsbergis įnešė tam tikros dinamikos replikuodamas bei užsiimdamas aiškaus oponento esamai valdžiai poziciją – kitos opozicinės jėgos tai akcentavo mažiau. Aptartos kelios konkrečios idėjos (pvz., apie ne visuomet pozityvų PVM lengvatų poveikį), nors aiškesnei vizijai pritrūko laiko.“

„S. Skvernelis užėmė nuosaikią poziciją. Tam tikra prasme bandyta likti konfliktinių debatų nuošalyje bei susikoncentruoti į kelias konkrečias idėjas (pvz., mokesčių sistemos apjungimą). Tai gali būti palanku žinant, kad partija save pozicionuoja kaip alternatyvą ilgamečiam politiniam elitui“, – svarsto L. Kojala ir „valstiečiams“ skiria 4 balus.