„Rimčiau nebūna, kai nesulaukus Vyriausybės metų, vienas ministras rašo pareiškimą pasitraukti ir rašo ne dėl kokių nors kotletų, o dėl geopolitinio dalyko. Mano nuomone, Marius Skuodis turi pirmasis įteikti tokį pareiškimą kartu su Mantu Bartuška, kuris vadovauja „Lietuvos geležinkeliams““, – sakė politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

– Kaip viskas gali susiklostyti kitą savaitę, kai Ingrida Šimonytė, grįžusi iš Moldovos, turės galutinai nuspręsti, ar ji atleidžia valdančiosios partijos lyderį iš pareigų ministerijoje. Ar gali dar kaip nors kitaip pasisukti šita istorija?

– Lietuvoje visko būna ir visaip gali būti. Jei įvyktų kitaip ir premjerė nepasirašytų šito pareiškimo, ir neteiktų jo patvirtinti prezidentui, tai galima būtų sakyti, kad šitoje Vyriausybėje dar kartą per tas kelias pastarąsias dienas visi ministrai dėjo veidu ne į sąmanas, o į pačią bjauriausią gruodžio balą, kuri dabar telkšo visuose miestuose. Manyčiau, kad tokiais dalykais juokauti negalima ir bent jau kol kas tikiu, kad nejuokaujama. 

– Kur tuomet bus G. Landsbergio vieta po šito atsistatydinimo? Kas jis liks po šito skandalo?

– Kaip buvo, taip ir liks Tėvynės Sąjungos lyderiu. Aš įsivaizduoju, kad gali būti įvairių variantų. Pavyzdžiui, Vyriausybės performavimas – kai kurie ministrai būtų sukeisti vietomis ir, tarkime, G. Landsbergiui būtų surasta kita ministerija. Bet net, jeigu to nebus padaryta, tai mes turime pavyzdį iš praėjusios kadencijos, kai partijos pirmininkas buvo tiktai Kultūros komiteto pirmininkas ir Lietuva nesugriuvo dėl to. Sakyčiau, kad G. Landsbergis pasielgė atsakingai ir jis yra apgalvojęs tolesnį veikimą – kaip duoti daugiau naudos šitai valdančiajai daugumai.

M. Skuodžio neturėtų likti, nors jis, kaip daug kas yra įsitikinę, buvo G. Nausėdos ministras, per jėgą įkištas į šitos Vyriausybės sudėtį.

– Ar M. Skuodis išsaugos savo postą?

– M. Skuodis jau turėjo atsistatydinti net nelaukdamas premjerės žvilgsnio, nes tai yra jo sfera. Iš esmės, susisiekimo ministerija sufeilino viską arba net ir norėjo sufeilinti. Ir jo lemenimai, kad jis nežinojo, nežinau, kokiai publikai yra skirti – nebent nuosavam feisbuko burbului. O jeigu tikėtume, kad susisiekimo ministras nežinojo, kad „Lietuvos geležinkeliai“, užuot ruošęsi, kaip gruodžio 8 dieną paklusti sankcijoms, kelis mėnesius ieškojo, kaip tas sankcijas apeiti. Jeigu ministras tokių dalykų nežino, „Lietuvos geležinkeliai“ yra valstybinė įmonė, vadinasi, M. Skuodis neatliko savo pareigų dar gerokai iki šito skandalo. Tai vienareikšmiškai, M. Skuodžio neturėtų likti, nors jis, kaip daug kas yra įsitikinę, buvo G. Nausėdos ministras, per jėgą įkištas į šitos Vyriausybės sudėtį.

– Kiek Lietuvai kainuos, jei bus sustabdytas trąšų tranzitas ir ar įmanoma tai padaryti? Ir jei taip, tai kada? Tai vis dar sudėtingas klausimas, į kurį turės atsakyti kas? I. Šimonytė?

– Pirmiausia, tegul ji atsako į kitą klausimą. Lietuva tam turėjo keturis mėnesius. Jeigu mes apie kainą pradedame kalbėti gruodžio 7-osios vakarą, tai ką mes veikėme tuos keturis mėnesius? Antras dalykas, ne paslaptis, kad tai Lietuva norėjo sankcijų Baltarusijos diktatoriui ir jo režimui po to, kai tas pradėjo grobti lėktuvus, o iš lėktuvų grobti žmones. Mes patys prašome Amerikos paramos, sankcijų, mes jas gauname. Amerika duoda keturis mėnesius pasirengti tam, o mes paskutinę naktį, staiga pradedame skaičiuoti, o kiek čia man tai kainuos? Atleiskite, bet šito klausti reikėjo maždaug birželio mėnesį. Šiandien mes galime tik vykdyti, jei mes norime, kad apie Lietuvą būtų galvojama kaip apie rimtą patikimą sąjungininkę.

– Kur yra kitų dviejų politikų – I. Šimonytės ir G. Nausėdos atsakomybė šitame trąšų skandale?

– Bijau, kad visi viską žinojo įskaitant ir premjerę, ir prezidentą. Jei G. Nausėdą, kuris yra tiesiogiai atsakingas už užsienio politiką. Jei ko nors čia nežinojo, vadinasi, jis iš tiesų nedirbo savo tiesioginio darbo. Manau, kad šitoje grandinėje visi yra atsakingi ir aiškintis arba ieškoti iešmininko, yra keistas dalykas, nes geopolitika yra ir prezidento, ir visos Vyriausybės atsakomybė.