Kitų metų prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose teks balsuoti prie tradicinių balsadėžių. Apie elektroninių rinkimų galimybę kalbama seniai, o ir Vyriausybė savo programoje ją žadėjo, tačiau dar tikrai negreitai tai taps realybe.

Atmetė kelis kartus

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas sako, jog prielaidas, kad galėtume atiduoti savo balsą nė neišėję iš namų, turime jau seniausiai. Sistemą įdiegti bandyta jau 2007 m.

Bet 2008 m. Seimas atmetė elektroninį balsavimą galėjusias įteisinti Seimo rinkimų įstatymo pataisas. Pagrindinė priešininkų motyvacija – saugumo stoka.

2009 m. Seimas antrą kartą atmetė įstatymų pataisų projektus, kuriais siūlyta įteisinti balsavimą internetu per rinkimus bei referendumus. Už pataisas balsavo 30 parlamentarų, 17 buvo prieš, 29 susilaikė, projektai grąžinti iniciatoriams tobulinti.

2010 m. rugsėjį Seimas vėl nepritarė įstatymų pataisų projektams, kuriais siūlyta įdiegti elektroninį balsavimą rinkimų apylinkėse.

Vyriausybė techniškai pasirengti balsavimui internetu 2008 m. jau buvo skyrusi apie 2 mln. litų, 2007 m. – 427 tūkst. litų.

Dabartinė Vyriausybė savo programoje yra įsipareigojusi "įgyvendinti elektroninio parašo programą ir užtikrinti elektroninio balsavimo internetu galimybę įvairaus lygio rinkimuose ir referendumuose". Tačiau kada įgyvendins pažadus – neaišku. Kitų metų prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose elektroninio balsavimo tikėtis neverta.

Visi jau pasiruošę?

Net ir radus sutarimą Seime bei sukūrus reikiamą teisinę bazę, procesas užtruks. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos l. e. p. direktorius Rytis Kalinauskas priminė, kad kitose šalyse diegti sistemą nuo reikalingų teisės aktų priėminimo dienos užtruko 3–5 metus.

"Manome, kad šiandien turime dar geresnes sąlygas diegti balsavimo internetu galimybę nei 2007 m. Per kelerius metus elektroninių paslaugų infrastruktūra padarė pažangą", – sakė R.Kalinauskas.

Negana to, patys gyventojai siekia gauti tokią galimybę. Pavyzdžiui, "Baltijos tyrimų" duomenimis, dar 2011 m. 75 proc. apklaustųjų pasisakė už elektroninio balsavimo galimybę. Tinkamą visuomenės pasirengimą parodė ir Europos Komisijos užsakymu "CapGemini" atlikta studija. Remiantis jos rezultatais, Lietuvoje per 12 mėnesių elektroninės valdžios paslaugomis naudojosi 49 proc., o liko patenkinti 48 proc. respondentų; net 87 proc. lietuvių, išbandžiusių elektroninės valdžios paslaugas, ir toliau jomis naudosis.

"Man regis, specialistai pasiryžę įrodyti, kad Lietuva gali įdiegti elektroninio balsavimo sistemą. Turime rinkėjų kodų sąrašą, veikiančias sistemas, elektroninį parašą, saugias asmens tapatybės korteles, valstybės tarnautojo pažymėjimus, elektroninės bankininkystės sistemą", – tinkamas sąlygas balsuoti internetu vardijo Z.Vaigauskas.

Estijoje padaugėjo rinkėjų

VRK pirmininkas įsitikinęs, kad Lietuvoje elektroninė balsavimo sistema, jei tik būtų sukurta, prigytų ne mažiau sėkmingai nei pavyzdžiui, Estijoje. Ten balsavimo intertnetu galimybė padidino rinkėjų aktyvumą, o ketvirtadalis balsavusių savo balsą internetu atiduoda dar iki pagrindinės rinkimų dienos.

"Estijos duomenys labai įdomūs. Lietuvoje kai ką gąsdina, kad neva vyresni žmonės nebalsuos internetu, o štai Estijoje 2011 m. parlamento rinkimuose iš vyresnių nei 55 metų balsavusiųjų 21 proc. savo balsą atidavė internetu. Jaunimo grupėje (18–24 m.), priešingai, 9 proc.", – sakė jis.

Per ką tik vykusius vietos valdžios rinkimus rinkėjų aktyvumas visoje šalyje buvo 57,68 proc., o per 2009 m. rinkimus balsavo 60,4 proc. rinkėjų. Maždaug 25 proc. rinkėjų savo balsus atidavė per išankstinį balsavimą. Todėl Z.Vaigauskas daro prielaidą, kad jei estai internetu balsuoti negalėtų, gali būti, jog kasmet nuosekliai mažėjantis rinkėjų aktyvumas galiausiai neperkoptų 40 proc. ribos.

Lietuva vis svarsto įteisinti ir įdiegti elektroninio balsavimo galimybę, tačiau tam dar neužtenka politinės valios. Dažniausiai nurodomi priešininkų argumentai susiję su saugumo pažeidimais ar lengvesne galimybe papirkti rinkėjus. Z.Vaigauskas sakė, kad Estija dėl internetinio balsavimo galimybės ką tik įkūrė specialią komisiją, ir ši neaptiko internetinio balsavimo pažeidimų.

Todėl Z.Vaigauskas atremia skeptikų, kurie baiminasi dėl rinkimų saugumo, argumentus ir sako, kad elektroninis balsavimas dėl kai kurių saugiklių yra net patikimesnis nei tradiciniai rinkimai.

Balsavimo saugikliai veikia

"Galima sužinoti, kuriuo kompiuteriu pilietis atidavė balsą, koks jo IP adresas, laikas, kada balsuota. Turime daugiau įvairios informacijos, jeigu kas bandytų sukčiauti. Savivaldybėse taip pat aiškiai matoma, kas elgiasi neteisėtai, kas žada dovanas, o kur balsuoti atvažiuoja pijokai. Kalbant apie estų patirtį, žinoma, svarbus ir jų charakteris, nes jie nelinkę pasitikėti sąmokslo teorijomis. Pavyzdžiui, viena partija, nusistačiusi prieš elektroninį balsavimą, pasakė bandysianti pirkti balsus, tačiau į jų palapinę Talino centre niekas neužsuko", – pasakojo Z.Vaigauskas.
Jis priminė apie Estijos piliečiams, balsuojantiems internetu, suteiktą galimybę balsuoti antrą kartą pagrindinę rinkimų dieną, o pradėjus pusvalandžiui nuo balsavimo pasitikrinti, už kurį kandidatą rinkėjas atidavė savo balsą. Jei balsavęs internetu ateina dar ir į tradicinį balsavimą, elektroninis jo balsas tiesiog neįskaitomas.

"Galimybe gauti trumpąją žinutę su kandidatu, už kurį balsuota, pasinaudojo 3 tūkst. rinkėjų ir visų jų balsai – galutinis variantas", – teigė jis.

Z.Vaigauskas priminė, kad "nesaugiame" internete veikia saugios diplomatų ar kariškių naudojamos sistemos. Jos gerai apsaugotos ir, žinoma, brangios.

"Norvegijoje elektroniniai rinkimai kainavo beveik brangiausiai, apie 25 mln. eurų, o Estijos variantas gerokai pigesnis, nes sistema pagrįsta atviro kodo sprendimais. Didelę dalį kainos sudaro pats sistemos sukūrimas, auditavimas, sertifikavimas", – aiškino R.Kalinauskas.