Rezoliucijai pritarė 329 EP nariai, nepritarė 299, o susilaikė 49. Joje apgailestaujama, kad praėjus daugiau nei metams po JAV Senato tyrimo paskelbimo „nė vienas kaltininkas nebuvo patrauktas atsakomybėn, o JAV vyriausybė atsisakė bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis“.

Penki Lietuvos europarlamentarai - Vilija Blinkevičiūtė, Antanas Guoga, Rolandas Paksas, Valentinas Mazuronis ir Bronis Ropė rezoliuciją palaikė. Prieš balsavo Laima Liucija Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Valdemaras Tomaševskis. Petras Auštrevičius susilaikė.

V.Mazuronis: slėpimas sukuria precedentą ateičiai

Kaip BNS sakė „darbietis“ V.Mazuronis, rezoliuciją jis palaikė, nes svarbu yra galutinai išsiaiškinti visas aplinkybes dėl šių plačiai viešumoje diskutuojamų įvykių.

„Tai klausimas viešojoje erdvėje diskutuojamas pakankamai atvirai – ir teismai jau yra prasidėję. (...) Nematyčiau nieko blogo. Ir tai nėra bandymas kažką apkaltinti – tas tyrimas, mano nuomone, turėtų būti nukreiptas į ateitį“, – kalbėjo europarlamentaras.

V.Mazuronis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje iki šiol nėra žinoma, kas iš valstybės vadovų žinojo apie CŽV kalėjimus.

„Manau, kad slėpimas sukuria precedentą ateičiai ir vien todėl reikėtų maksimaliai susidėlioti aiškumą, kas buvo iš tiesų, o vertinimas, ar tai buvo adekvačios priemonės, yra kitas dalykas, nors, aš manau, bet kokios priemonės turėjo būti laikantis valstybės įstatymų ir demokratijos principų. Bijau, kad šiuo atveju, taip pat ir Lietuvoje, to nebuvo laikomasi“, – teigė V.Mazuronis.

P.Auštrevičius: rezoliucijos reikalavimai – neadekvatūs

Dėl rezoliucijos susilaikęs Liberalų sąjūdžio narys Petras Auštrevičius BNS sakė, kad dokumente yra „daug neadekvačių reikalavimų, siūlymų“.

„Neadekvatūs yra reikalavimai valstybėms narėms, apie kurias kalbama (...) įvardinti vos ne pareigūnus, atlikti dar kartą pakartotinus tyrimus, atiduoti Europos Parlamentui informaciją dėl vidinių tyrimų, kurie, kaip suprantu, yra konfidencialūs, ir panašiai“, – kalbėjo P.Auštrevičius.

Jis teigė sutinkantis su principine nuostata, kad kankinimai yra nepriimtini ir Europos šalys neturėtų suteiki preteksto kitoms valstybėms daryti tokias pat klaidas, motyvuojant tuo, kad šitaip elgiamasi ir Vakaruose.

Rezoliucijoje taip pat apgailestaujama, kad Europos Parlamentui pernai pavyko surengti tik vieną tyrimo misiją į Rumuniją. EP siekia, kad tokios misijos būtų nusiųstos ir į kitas prie CŽV programos galimai prisidėjusias šalis: Lietuvą, Lenkiją, Italiją ir Jungtinę Karalystę.

Pasak P.Auštrevičiaus, netikslinga nuolat vėl ir vėl mėginti išsiaiškinti naujų aplinkybių, kartą nustačius, kad to padaryti nepavyksta.

„Nežinau, kiek kartų galima tai kartoti ir bandyti surasti ir pastoviai laikyti tuos kaltinimus galiojančiais. Manyčiau, kad arba baikime tuos dalykus daryti, arba braukime brūkšnį ir suformuluokime kažkokias tai išvadas, bet pastovus politikavimas šioje srityje nieko gero neduoda“, – sakė jis.

Europos Komisija ir ES Taryba raginamos iki birželio pabaigos informuoti EP apie tolesnius veiksmus, skirtus įgyvendinti Parlamento rekomendacijas.

2014 metais paskelbtoje JAV Senato ataskaitoje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais dėl neužtikrintos medicinos priežiūros, jame esą kalintas Mustafa al-Hawsawis (Mustafa Hausavis) iš Saudo Arabijos.

Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.