- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos (ES) Tarybai preliminariai sutarus dėl naujos migracijos politikos ir numačius privalomą dalyvavimą solidarumo mechanizme, Lietuvai reikėtų priimti 158 neteisėtai į ES atvykusius migrantus arba sumokėti 3,18 mln. eurų per metus, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).
„Priimtas sprendimas, kuris leidžia valstybei narei rinktis. (...) Matyt, šitas sprendimas dar turėtų būti apsvarstytas ir priimtas sprendimas. Šiandien negaliu pasakyti, bet turiu pasakyti, kad mes turėsime galimybę pasirinkti ir parinkti sprendimą, kuris yra tinkamiausias mūsų valstybei“, – žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Anot ministerijos, naujoje ES migracijos politikoje numatomas privalomas ES valstybių narių dalyvavimas ES solidarumo mechanizme. Tai reiškia, jog pagal gyventojų skaičių ir bendrąjį vidaus produktą (BVP) kasmet bus apskaičiuojamas šalies įnašas – tam tikras perkeliamų pabėgėlių skaičius arba pinigų suma.
Priimtas sprendimas, kuris leidžia valstybei narei rinktis.
„Pagal dabar numatytus minimalius skaičius per metus tai sudarys 30 tūkst. perkeliamų asmenų ir 600 mln. eurų finansinės paramos. Lietuvos atveju – tai būtų 158 asmenys arba 3,18 mln. eurų per metus“, – paskaičiavo VRM.
Pasak A. Bilotaitės, Lietuva, patyrusi migrantų iš Baltarusijos antplūdį 2021-aisiais, turi infrastruktūrą ir būtų pasiruošusi priimti migrantus.
Balsuojant dėl bendro Tarybos požiūrio Lietuva, Slovakija, Bulgarija ir Malta susilaikė, o Lenkija ir Vengrija balsavo prieš.
Vidaus reikalų viceministro Arnoldo Abramavičiaus teigimu, nepaisant pastangų solidarumo mechanizmui suteikti lankstumo, ES Tarybai pirmininkaujančios Švedijos pateiktame kompromisiniame tekste išliko nuostatų, dėl kurių Lietuva negali pritarti Tarybos bendrajam požiūriui.
„Tikėtina, kad nuspėjamumu mechanizmas nepasižymės, nes reglamentas nustatys tik minimalią solidarumo ribą ir solidarumo apimtis kasmet keisis pagal Europos Komisijos rekomendaciją. Be to, ES valstybių narių su išorės siena pastangos sienų apsaugos srityje nebus vertinamos sprendžiant dėl solidarumo įnašų dydžio“, – sakė viceministras.
Anot jo, per derybas pavyko užsitikrinti galimybę kreiptis į Europos Komisiją dėl solidarumo įnašo sumažinimo, kai valstybė narė patiria migracijos spaudimą arba sudėtingą migracijos situaciją.
Pasak A. Bilotaitės, Lietuva „labai konstruktyviai“ dalyvavo visuose debatuose ir diskusijose ir išreiškė palaikymą sutartam principui.
„Bet mums, valstybei, nacionalinės svarbos aspektu yra migrantų instrumentalizacija. Ir šiuo metu pačiame dokumente jis yra įvardytas preambulėje. Mūsų tikslas buvo, kad instrumentalizuota migracija atsidurtų atskiru straipsniu, nes mums tai labai svarbu, todėl mes laikėmės nuosekliai tos savo pozicijos“, – sakė ministrė.
Pasak jos, Lietuva nemano, kad į jos interesus buvo deramai atsižvelgta, „kadangi šita formuluotė neatsidūrė atskirame straipsnyje kaip mes prašėme susitikimuose įvairiuose formatuose.
Šiuo metu dauguma nelegalių migrantų atvyksta iš Afrikos į Graikiją ir Italiją.
Savo ruožtu Baltijos šalys ir Lenkija pastaruosius kelerius metus susiduria su neteisėtos migracijos antplūdžiu ir dėl jo organizavimo kaltina Minską.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo įteisinti Ukrainos vėliavų kėlimą prie Lietuvos institucijų
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis siūlo leisti ant Lietuvos institucijų pastatų nuolat kelti Europos Sąjungos (ES), NATO vėliavas bei įteisinti Ukrainos vėliavų kėlimą. ...
-
Akiratyje – žvejų mėgėjų bilietai: svarsto branginti kelis kartus14
Parlamentarai šią savaitę pradėjo svarstyti siūlymą branginti žvejų mėgėjų bilietus. ...
-
Su mokytojais susitikęs G. Jakštas: atsiuntėme siūlymus22
Su streikuojančiais ir ilgalaikę akciją prie Vyriausybės pradėjusiais mokytojais galima nedelsiant tęsti derybas dėl jų reikalavimų, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. ...
-
G. Landsbergis paskelbė, ar dalyvaus prezidento rinkimuose108
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paskelbė nedalyvausiantis prezidento rinkimuose. ...
-
R. Duchnevičius vetavo sprendimą dėl 25 eurų kompensacijos už darželį – siūlo didesnę13
Vilniaus rajono meras socialdemokratas Robertas Duchnevičius vetavo šią savaitę tarybos priimtą sprendimą dėl 25 eurų kompensacijos už privatų darželį ir siūlo grįžti prie jo teikto pradinio 120 eurų siūlymo. ...
-
Prezidento rinkimai: norai ir galimybės30
Artėjant prezidento rinkimams, viešumoje vienas po kito jau pasirodo pavardės asmenų, kurie prisipažįsta, kad dalyvaus ar jau svarsto dalyvauti šioje kovoje, praneša LNK. ...
-
A. Mazuronis: parlamentinio tyrimo dėl pranešėjo istorijos taikinys bus prezidentas2
Seime inicijuojamas parlamentinis tyrimas dėl vadinamosios pranešėjo istorijos, kai žvalgybos pareigūnui buvo pavesta patikrinti kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką, yra skirtas artėjantiems rinkimams, jo pagrindinis taikinys bus G. ...
-
Klaipėdos taryboje – mūšis dėl pokyčių19
Klaipėdoje naikinamos įvairiausios komisijos ir tarybos. Aiškėja, kad vienos posėdžiuose nesurinkdavo kvorumo, o kitoms keliami rimti klausimai dėl lėšų panaudojimo tikslingumo. ...
-
V. Sinkevičius žvejams Palangoje: šprotų ir strimelių kvotos mažinimas nėra galutinis19
Europos Komisijos (EK) siūlymas kitąmet mažinti šprotų bei strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotas atitinkamai 23 proc. ir 60 proc. nėra galutinis sprendimas, jis dar gali keistis, sako už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Kom...
-
S. Zurabišvili: narystė ES atvertų galimybę Sakartvelui susigrąžinti okupuotas teritorijas15
Sakartvelo narystė Europos Sąjungoje (ES) atvertų galimybę susigrąžinti Rusijos okupuotas teritorijas, sako šalies prezidentė Salomė Zurabišvili. ...