Konfliktas prasidėjo anksčiau

G. Kirkilas tikina, kad konfliktas tarp „valstiečių“ ir Seimo vadovo Viktoro Pranckiečio prasidėjo anksčiau nei koalicinės sutarties derybos. Pasak LSDDP pirmininko, V. Pranckietis yra visiškai atitrūkęs nuo „valstiečių“ partijos ir nežino, kam atstovauja.

„Čia nėra mūsų problema, tai didžiausių koalicijos partnerių problema. Jie priims sprendimus, ar ruošiasi šalinti jį iš partijos (...) Manau, (V. Pranckiečio. – ELTA) klausimas nusikels į rugsėjo mėnesį. Mūsų partijai, tai nėra aktualiausia problema, dėl kurios mes čia naktį nemiegotume ir mąstytume“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė G. Kirkilas.

G. Kirkilas pripažįsta, kad šiuo metu koalicijos punkto dėl Seimo pirmininko posto nėra laikomasi. 

„Tai taip ir yra. Koalicijoje, deja, ir yra įrašyta dėl Seimo pirmininko (posto. – ELTA). O kokios bus tos pasekmės, aš nežinau. Bet nemanau, kad mes čia verksime nuo ryto iki vakaro dėl kažkokio koalicijos punkto (...) Deja, formaliai taip yra, tas punktas nėra vykdomas“, – sakė G. Kirkilas.

Bet jei koalicijos partneriai mums jį siūlo ir tą įrašė į koalicinį susitarimą, kodėl mes turėtume tą punktą kaip nors išbraukti, jei patys siūlo tą daryti.

LSDDP pirmininkas priminė, kad patys „valstiečiai“  Seimo pirmininko postą koalicinėse derybose jiems ir pasiūlė.

„Tikrai neverksime, mes tai diskutavome prieš pasirašant koalicijos sutartį, mūsų prezidiumas pasakė, kad tai nėra svarbiausias dalykas. Bet jei koalicijos partneriai mums jį siūlo ir tą įrašė į koalicinį susitarimą, kodėl mes turėtume tą punktą kaip nors išbraukti, jei patys siūlo tą daryti“, – teigė jis.

„Socialdarbietis“ teigia, kad V. Pranckiečio situacija tapo „valstiečių“ partijos vidine problema. Pasak G. Kirkilo, Seimo pirmininkui reikėtų sprendimų ieškoti su savo partija, o ne „LSDDP žvalgytis“.

„Ne dėl mūsų atsisakymo tas konfliktas vyksta, čia „valstiečių“ vidinis partijos konfliktas. Mes galime atsisakyti, bet jis vis tiek (konfliktas. –  ELTA) ten nesibaigs. Nes Seimo pirmininkas, deja, yra atitrūkęs nuo savo partijos, kuri jį delegavo į šias pozicijas, tai mes šios pozicijos galime ir atsisakyti, bet dėl to niekas nesikeis. Nes konfliktas vis tiek išlieka. Net ir dabar koalicijos tarybose Seimo pirmininkas net ir dabar nedalyvauja, tai kaip čia atrodo, kam jis atstovauja“, – teigė G. Kirkilas.

„Parlamentas gali dirbti, aiškus reikalas. Bet aš niekur negirdėjau, kad būtų kur nors parlamento spykeris, kuris atstovautų tik opozicijai, aš dar to negirdėjau (...) Pačiam Seimo pirmininkui reikėtų sprendimų ieškoti su savo partija, o ne į mus žvelgti“, – sakė jis.

ELTA primena, kad, pagal valdančiųjų susitarimą, Seimo pirmininko pozicija turi atitekti „socialdarbiečiams“. Tačiau „valstiečių“ partijai priklausantis V. Pranckietis su tuo nesutinka ir trauktis iš einamų pareigų atsisako. Raginimą trauktis jis yra įvardinęs šantažu ir asmeninėmis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio ambicijomis.

Savo ruožtu R. Karbauskis yra pareiškęs, kad jis neprieštarautų, jei V. Pranckietis liktų savo poste, tačiau tik tuo atveju, jeigu jis sutartų dėl to su „socialdarbiečiais“.

Opoziciją ištiko kūrybinė krizė

Opoziciją ištiko visiška kūrybinė krizė, sako valdančiajai daugumai priklausantis „socialdarbiečių“ lyderis G. Kirkilas. Politiko teigimu, opozicinės partijos pasyviai žvelgė į ilgai užtrukusį bei sunkiai susiklosčiusį Vyriausybės formavimo procesą ir be formalios kritikos nepateikė rimtų pasiūlymų.

„Man toks jausmas susidaro, kad šalia Vyriausybės formavimo, mano požiūriu, opoziciją ištiko visiška kūrybinė krizė. Turint galvoje, kad Vyriausybė buvo gana sudėtingai formuojama, į koaliciją jungėsi naujos partijos... Bet per tą laiką aš negirdėjau jokių genialių šachmatinių idėjų iš opozicijos pusės. Jie turėjo daug galimybių, įskaitant perimti iniciatyvą formuoti daugumą, bet to nepadarė“, - „Žinių radijui“ trečiadienį sakė G. Kirkilas.

„Toks įspūdis, kad jie (opozicija. – ELTA) tiesiog sako, kad jūs formuokit, mes truputį pasikandžiosime ir taip plauksime iki rinkimų“, – pabrėžė politikas.

Valdantieji po prezidento rinkimų inicijavo derybas dėl naujos valdančiosios daugumos. Liepos pradžioje Seime keturių partijų, daugiau nei mėnesį trukusių derybų metu formavusių valdančiąją koaliciją – „valstiečių“, „tvarkiečių“, „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkai pasirašė koalicinę sutartį. Suderinus Vyriausybės programos punktus buvo pasidalinti ir ministrų postai.