„Svarbiausia mūsų užduotis – toliau remti Ukrainą. Negalime pasiduoti nuovargiui. Kuo greičiau Ukraina gaus reikiamą įrangą ir amuniciją, tuo greičiau ji galės pasiekti pergalę, apginti savo suverenitetą ir atkurti teritorinį vientisumą“, – apibendrindamas konferenciją teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, per šiemetinio renginio diskusijas didžiausias dėmesys skiriamas Vakarų šalių paramai Ukrainai aptarti ir artėjančio NATO valstybių vadovų susitikimo Vilniuje prioritetams.
„Sniego susitikime“ dalyvaujantys politikai, diplomatai ir akademinės bendruomenės nariai aptarė svarbiausius prasidedančių 2023 metų saugumo politikos darbotvarkės klausimus.
Kalbėdamas apie Rusijos karą prieš Ukrainą, Lietuvos diplomatijos vadovas ragino siekti, kad visi atsakingi už agresiją ir už karo nusikaltimus būtų patraukti atsakomybėn.
„Mūsų pareiga yra patraukti atsakomybėn agresorių ir visus atsakingus už kankinimus, žudynes bei naikinimą Ukrainoje“, – teigė G. Landsbergis.
Aptardamas poreikį subalansuoti Europos indėlį į transatlantinę saugumą ministras akcentavo būtinybę didinti išlaidas gynybai ir investuoti į pajėgumus.
Pasak G. Landsbergio, Rusija ruošiasi ilgam konfliktui, todėl NATO priešakinė gynyba ir sąjungininkų įsipareigojimas apsaugoti kiekvieną teritorijos centimetrą yra dar aktualesnis.
URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras taip pat pažymėjo, jog artėjant Vilniaus viršūnių susitikimui svarbu aptarti Ukrainos euroatlantinius siekius.
„Šiandien patikimiausia saugumo garantija Ukrainai yra jos europinė ir euroatlantinė integracija“, – teigė G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministerija yra nurodžiusi, jog liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime tikimasi apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų, pirminiais duomenimis, renginyje dalyvaus ir delegacijas lydės apie 5 tūkst. žmonių. Toks susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą.
„Sniego susitikimas“ šiemet Lietuvoje vyksta šešioliktą kartą. Renginyje dalyvauja Lietuvos ir užsienio politikai, institucijų atstovai, saugumo politikos ekspertai ir akademinės bendruomenės nariai.
