„Iš tikrųjų aš nesu įsitikinęs, kad būtina reglamentuoti tokius dalykus įstatyminiu pagrindu, tačiau aš esu įsitikinęs pačiu principu“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Nausėda.

Jis neatsakė į klausimą, ar „politinis atšalimas“ taip pat galiotų ir jo patarėjams, ketinantiems užimti pareigas valstybės tarnyboje.

Šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė penktadienį portalui 15min.lt teigė, kad „politinio atšalimo“ reglamentavimas įstatymu yra svarstomas, tačiau išsamiau galimų siūlymų nekomentavo.

G. Nausėda sako, kad jeigu depolitizavimas reglamentuotas viceministrų lygiu, turėtų būti tas pats padaryta ir su ministrais.

„Iš tikrųjų labai remiu užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio depolitizuoti diplomatinę tarnybą. Jo pastangomis buvo Seime priimtas Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisymų projektas, kurį aš patvirtinau ir pagal šį įstatymą numatoma, kad viceministrai arba viceministrų sutartys dėl diplomatinės tarnybos yra išbraukiamos iš šio įstatymo turinio. Taigi, jeigu depolitizuojame viceministrų lygiu, turime kalbėti ir ministrų lygio depolitizaciją, tai būtų visiškai logiška“, – teigė prezidentas.

Iš tikrųjų aš nesu įsitikinęs, kad būtina reglamentuoti tokius dalykus įstatyminiu pagrindu, tačiau aš esu įsitikinęs pačiu principu.

G. Nausėda praėjusią savaitę pareiškė neketinantis skirti ambasadoriais buvusių krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrų Raimundo Karoblio ir Lino Linkevičiaus, nes jiems reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis.

Prezidentas sako, kad ministrų skyrimas ambasadoriais nėra įprasta praktika.

„Man nežinomas Lietuvos istorijoje toks atvejis, kai ministru buvęs žmogus iškart taptų ambasadoriumi. To aš nematau ir susipažindamas arba priimdamas skiriamuosius raštus iš užsienio valstybių ambasadorių Lietuvoje. Tai yra labai įvairių patirčių ir karjeros žmonės, bet kaip taisyklė, taip pat ateinantys į šias pareigas ne iš ministrų pozicijų“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis dar kartą tvirtino su R. Karobliu nesutarimų neturėjęs.

„Jokių nesutarimų neturėjome. Dar kartą priminsiu, kad su krašto apsaugos ministru visą kadencijos laiką bendravome pakankamai konstruktyviai ir beje aš buvau tas žmogus, kuris visomis išgalėmis stengėsi, ir rezultatas buvo pasiektas, kad formuojant Sauliaus Skvernelio Vyriausybę, tiksliau – grąžinus jai įgaliojimus ir formuojant naują Vyriausybę, pono Karoblio pavardė kaip krašto apsaugos ministro išliktų, nes jūs turbūt puikiai prisimenate, kad pono Karoblio pavardės Vyriausybės sudėtyje neturėjo likti, nes ta vieta buvo numatyta „Tvarkos ir teisingumo“ partijos kandidatui“, – sakė G. Nausėda.

Jis taip pat teigė nesuprantantis, kodėl nekalbama apie trečio buvusio ministro Žygimanto Vaičiūnio norą dirbti diplomatu JAV.

„Tiesą sakant, nežinau, kodėl iškrenta svarstant šituos žmones, pavyzdžiui, pono Ž. Vaičiūno pavardė. Tai irgi buvo ministras, kuris, kiek aš žinau, ketino tapti arba norėjo tapti generaliniu konsulu Los Andžele, tačiau šiandien niekas apie tikrai pakankamai profesionalų ir kompetentingą ministrą Vaičiūną nekalba, kalbame tik apie šitas dvi pavardes“, – svarstė prezidentas.

Paklaustas, kodėl jis dar 2019 metų pabaigoje ambsadoriumi Kanadoje paskyrė tuometį užsienio reikalų viceministrą Darių Skusevičių, šalies vadovas teigė, kad tai padaryta pagal galiojusį įstatymą.

„Jo teikimas buvo to paties L. Linkevičiaus ir kalbame apie viceministro skyrimą, kuris tuo metu net ir esant tuometinei Diplomatinės tarnybos įstatymo redakcijai, galėjo būti paskirtas, nes turėjo visas reikalingas kvalifikacijas ir kriterijus“, – tvirtino G. Nausėda.

Motyvuojant „politiniu atšalimu“ šalies vadovas atsisakė leisti į teisėjo pareigas grįžti ir buvusiam vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui.

„Gerbiamas ponas Misiūnas atsisakė teisėjo karjeros, dalyvavo rinkimuose kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, eidamas 40-uoju numeriu. Ar iš tikrųjų iš karto po to, kai rinkimai nepasisekė, galima pretenduoti į teisėjo poziciją, aš manau, kad ne“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo G. Nausėda.

„Manau, kad jam reikalingas tam tikras laikotarpis, per kurį jis galėtų geriau pasirengti teisėjo darbui, nes teisėjo darbas yra depolitizuotas darbas – mes turime įstatymuose, Konstitucijoje labai aiškų atskyrimą tarp politikos ir teismų. Laikykimės savo principų“, – sakė jis.

E. Misiūnas, sulaukęs neigiamo Prezidentūros atsako, teigė svarstantis ginti teisme savo teisę imtis ankstesnio darbo.