Europos Vadovų Tarybos posėdyje šalies vadovas pabrėžė, kad Bendrijos narių atsijungimas nuo Rusijos energijos tiekimo taip pat turėtų vykti užtikrinant pakankamas dujų atsargas ES, įgalinant kainų kontrolės ir energijos šaltinių saugumo mechanizmus.

„Pirkdami rusiškas dujas ir naftą finansuojame Kremliaus vykdomą karą prieš Ukrainą. Energetinės priklausomybės nuo Rusijos mažinimas yra žingsnis, kurio ES turėjo imtis jau seniai. Šiandien turime puikią progą diversifikuoti energijos šaltinius, užtikrinti jų patikimumą ir saugumą, taip pat turėti daugiau svertų energijos kainų kontrolei“, – sakė G. Nausėda.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pasiūlė ES bendrai įsigyti gamtines dujas, užtikrinti jų saugyklų užpildymą.

Anot Komisijos, ES narės galėtų bendrai pirkti dujas, panašiai kaip pandemijos metu apsirūpino vakcinomis nuo koronaviruso. Šiuo tikslu EK yra pasirengusi sukurti darbo grupę, kuri rinktų duomenis apie ES valstybių narių dujų poreikius ir derėtųsi su tiekėjais.

Manoma, kad ES, kaip didelė pirkėja, galėtų išsiderėti mažesnes kainas.

Šį klausimą penktadienį aptarė ir Bendrijos lyderiai.

Prezidentūros teigimu, Lietuvos iniciatyva susitikime buvo nuspręsta sudaryti sąlygas trims asocijuotoms Rytų partnerystės šalims dalyvauti bendruose ES naftos ir dujų pirkimuose.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga penktadienį paskelbė formuojančios darbo grupę, kurios tikslas – Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje mažinti Europos priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro.

JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) patvirtinta iniciatyva skelbia, kad JAV kartu su partnerėmis sieks šiais metais Europai papildomai pristatyti 15 mlrd. kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų (SGD).

Žiniasklaidai išplatintame vaizdo pranešime G. Nausėda tai pavadino „labai rimtais pokyčiais“.

„Buvo pasiektas susitarimas, kad amerikietiškos suskystintos dujos pasieks Europą. Jos turėtų ateinančiais metais kompensuoti net trečdalį šiuo metu įsigyjamų rusiškų dujų poreikio arba apimties“, – teigė jis.

Pasak jo, tai rodo, kad daromi „realūs žingsniai“ mažinant Bendrijos priklausomybė nuo Rusijos gamtinių išteklių.

Prezidento teigimu, šiuo metu „niekas neturi iliuzijų“, kad su Rusija būtų galima grįžti prie įprasto bendradarbiavimo.

Kovo pradžioje EK paskelbė tikslą iki šių metų pabaigos sumažinti ES priklausomybę nuo rusiškų dujų dviem trečdaliais bei iki 2030 metų paversti Bendriją visiškai nepriklausomą nuo rusiškų dujų, naftos ir anglių.

G. Nausėda susitikime taip pat pabrėžė, kad dabartinė saugumo situacija ir beprecedenčio masto sankcijos Rusijai turės įtakos ir ES vidaus rinkai ir ekonomikai. Tam, pasak šalies vadovo, reikia ruoštis – investuoti į tvarią energetiką ir inovacijas, stiprinti vidaus rinką.

Prezidentas taip pat pasisakė už finansavimo didinimą saugumo ir gynybos sričiai.