Šalies vadovo poziciją palaiko ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Šeštadienį po susitikimo su Lietuvoje viešinčiu Europos Komisijos vicepirmininku Margaričiu Schinu (Margaritis Schinas) šalies vadovas teigė, kad Baltarusijos režimo vykdoma hibridinė ataka prieš Lietuvą ir ES verčia peržiūrėti ES teisės aktus, reglamentuojančius migraciją, prieglobsčio politiką ir ES sienos apsaugą.

„ES institucijos ir ES valstybės narės turi turėti įrankius greitai reaguoti į hibridinio pobūdžio atakas: efektyviai reaguoti į nelegalius sienos kirtimo atvejus, padidinti ES pajėgumus grąžinant nelegalius migrantus į kilmės šalis, prieglobsčio prašymus priimti tik sienos kirtimo postuose ir diplomatinėse atstovybėse,  taip pat efektyviai panaudoti ES programas sienos kontrolei stiprinti“, – sakė prezidentas, cituojamas Prezidentūros pranešime.

Šalies vadovo teigimu, pokyčiai ES teisės aktuose yra būtini, kad užkirstume kelią nedemokratiškiems režimams galimybę manipuliuoti ES prieglobsčio politika. Prezidentas informavo, kad šiuos klausimus planuoja kelti Europos Vadovų Taryboje spalio mėnesį.

Pasak pranešimo, susitikime taip pat skirta laiko COVID-19 pandemijos suvaldymo klausimams aptarti. G. Nausėda pabrėžė, kad vakcinacija šiuo metu yra Lietuvos prioritetas. Šią savaitę pasiekus 70 proc. vakcinacijos rodiklį, ir toliau yra dedamos visos organizacinės ir komunikacinės pastangos, kad vakcinacijos tempas nelėtėtų.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva pasisako už ES vakcinų paramos teikimą, ypač Rytų partnerystės šalims.

Su EK vicepirmininku taip pat susitikęs užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, jog neteisėtos migracijos srautus siekianti suvaldyti Lietuva vertina EK „politinę ir techninę paramą“, o autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos „režimo agresyvūs veiksmai, kuriais siekiama daryti spaudimą visai ES, turi sulaukti deramo atsako“.

„Šis pavyzdys rodo būtinybę ES lygiu skubiai sutarti dėl saugiklių, kurie leistų reaguoti į panašaus pobūdžio hibridines atakas – veiksmingai saugoti ES išorės sieną, atgrasyti neteisėtus sienos kirtimus ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui ES prieglobsčio sistema“, - pažymėjo G. Landsbergis.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, G. Landsbergio susitikime su M. Schinu aptartos ir kitos priemonės, padėsiančios ES valstybėms narėms, susiduriančioms su nedemokratinių režimų skatinama neteisėta migracija.

Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen po susitikimo su EK vicepirmininku, pabrėžė, kad „bendromis pastangomis“ situaciją Lietuvos pasienyje su Baltarusija pavyko stabilizuoti, tačiau nerimą kelia augantys migrantų skaičiai Latvijoje ir Lenkijoje.

„Turime ieškoti naujų priemonių, leidžiančių kovoti su tokiomis hibridinėmis atakomis ir užkertančių kelią tolesniam manipuliavimui Europos Sąjungos prieglobsčio sistema. Svarbu, kad kartu su partneriais apsaugotume Europos Sąjungos rytinę išorės sieną“, – teigė parlamento vadovė.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.