Pereiti į pagrindinį turinį

G. Nausėda: incidentai su rusų dronais Baltijos šalyse gali kartotis, reikia tam ruoštis

Ukrainoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį perspėjo, kad incidentai, kai rusiški dronai pažeidžia Baltijos šalių oro erdvę, gali kartotis, ir paragino NATO pasirengti sudaryti realias galimybes ateityje juos numušti.

Gitanas Nausėda ir Volodymyras Zelenskis
Gitanas Nausėda ir Volodymyras Zelenskis / R. Dačkaus / LRP kanceliarijos nuotr.

Taip G. Nausėda kalbėjo praėjusį savaitgalį Latvijoje nukritus Rusijos dronui „Shahed“ su sprogmenimis.

„Tokio pobūdžio incidentai gali kartotis ateityje ir mes turime būti pasirengę“, – žurnalistams Kyjive bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu sakė Lietuvos prezidentas.

„Šiuo metu kalbame jau ne tik apie dronų ar kitų virš Lietuvos teritorijos skrendančių subjektų aptikimą, bet taip pat kalbame apie procedūras ir galimą tokių subjektų numušimą“, – teigė jis.

Lietuvos vadovas tvirtino, kad incidentas Latvijoje dar kartą rodo poreikį transformuoti NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse funkcijas į oro gynybos ir greičiau įgyvendinti Aljanso rotacinį oro gynybos modelį.

Šiuo metu Baltijos šalyse budintys sąjungininkų naikintuvai daugiausiai atlieka patruliavimo funkcijas ir kyla atpažinti bei palydėti tarptautines skrydžio taisykles pažeidžiančius virš Baltijos jūros skrendančius Rusijos karinius orlaivius.

Šiuo metu kalbame jau ne tik apie dronų ar kitų virš Lietuvos teritorijos skrendančių subjektų aptikimą, bet taip pat kalbame apie procedūras ir galimą tokių subjektų numušimą.

Tuo metu dėl NATO rotacinio oro gynybos modelio Baltijos jūros regione sutarta pernai. Juo siekiama, kad Baltijos šalyse praktiškai nuolatos būtų rotuojama sąjungininkų oro gynybos ginkluotė, tačiau kol kas ilgojo nuotolio sistemas „Patriot“ į Lietuvą kelioms savaitėms buvo atgabenę tik Nyderlandai.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas trečiadienį taip pat sakė, kad konsultuosis su sąjungininkais dėl galimybių NATO oro policijos misijos naikintuvams numušinėti rusiškus dronus, jei šie pažeistų Lietuvos oro erdvę.

Apie panašią galimybę anksčiau šią savaitę kalbėjo ir Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.

G. Nausėda: Baltarusijai turi būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip ir Rusijai

Ukrainoje besilankantis prezidentas G. Nausėda akcentuoja, kad Baltarusijai turi būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip ir Rusijai.

„Žiūrime atviromis akimis į šią valstybę, suprantame, kad ji bus papildomas rizikos šaltinis visiems mums, ir pasisakome visada nuosekliai Europos Sąjungos formose, kad Baltarusijai turi būti taikomos veidrodinės, tokios pačios sankcijos kaip ir Rusijai“, – Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

Todėl šalies vadovas taip pat pažymi, kad sankcijos Baltarusijai turėtų būti dar labiau griežtinamos.

„Neseniai Europos Sąjungoje buvo priimtas sankcijų paketas, kuris papildomas sankcijas uždeda šiai valstybei. Bet galimas dalykas, kad ir tai nėra pabaiga ir turėtume siekti dar griežtesnio Baltarusijos režimo vertinimo dabartinėmis aplinkybėmis“, – pabrėžė jis.

Pasak G. Nausėdos, būtina suvokti, kad Baltarusija kare su Ukraina yra Rusijos sąjungininkė.

„Nuo pat 2020 metų vadinamųjų prezidento rinkimų Baltarusijoje mes matome, kad ši valstybė nėra savarankiška, ji nėra nepriklausoma, ji yra tiesiog Rusijos Federacijos sąjungininkas. Ir ilgus metus matėme kaip jie tai įrodė praktikoje. Šios valstybės teritorijoje buvo galima telkti Rusijos kariuomenę, apmokyti tą kariuomenę, organizuoti įvairaus pobūdžio akcijas Ukrainos kryptimi. Ne paslaptis, kad Baltarusijoje keliama įtampa ir tarp vakarinių sienų – tai yra, sienų su Europos Sąjunga“, – pabrėžė G. Nausėda.

„Tai buvo daroma pirmiausiai keliant įtampą ir organizuotai siunčiant nelegalius migrantus prie mūsų sienos, stengiantis juos instruktuoti ir destabilizuoti mūsų sienos situaciją. Mes davėme sėkmingą atkirtį tokio pobūdžio mėginimams, bet tai nereiškia, kad Baltarusija nemėgina to daryti toliau“, – pabrėžė prezidentas.

ELTA primena, kad birželio pabaigoje Europos Sąjungos (ES) valstybės susitarė dėl naujų sankcijų Baltarusijai, siekdamos labiau suderinti jas su Rusijai įvestomis baudžiamosiomis priemonėmis ir tokiu būdu pažaboti jų vengimą.

Naujuoju sankcijų paketu išplečiami eksporto ir importo ribojimai, taip pat nustatytas helio importo draudimas, papildomai įvestas draudimas teikti paslaugas Baltarusijos vyriausybei arba jos valdomoms įmonėms.

Į Baltarusijos sankcijų paketą įtrauktos ir specifinės kovos su sankcijų apėjimu priemonės, kurios taip pat buvo patvirtintos sankcijų Rusijai keturioliktuoju paketu.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų