Kaip Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė, atskiras susitikimas su 55 Afrikos valstybę vienijančios sąjungos vadovu svarbus, nes organizacijos balsas „girdimas tarptautinėse organizacijose“.

„(Prezidentas kalbėsis – BNS) dėl bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijose, viena iš jų yra Telekomunikacijų sąjunga. Taip pat yra toks klausimas, afrikiečiams labai rūpimas, kuris iškilo ypač aštriai karo Ukrainoje kontekste, tai – pasaulio aprūpinimas maistu, grūdais iš Ukrainos aruodų“, – kalbėjo ji.

Pasak patarėjos, Rusija ilgą laiką trukdė Ukrainos laivams su grūdų kroviniais išplaukti per Juodąją jūrą.

Tačiau iki susitarimo pasirašymo Baltijos šalys ir Lenkija yra pasakiusios, kad galima vežti grūdus ir per mus, sausumos keliu, iki Baltijos jūros uostų, kas buvo ir daroma.

„Tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai pasirašyti susitarimai lyg leidžia tą daryti. Tačiau iki susitarimo pasirašymo Baltijos šalys ir Lenkija yra pasakiusios, kad galima vežti grūdus ir per mus, sausumos keliu, iki Baltijos jūros uostų, kas buvo ir daroma“, – teigėA. Skaisgirytė.

Pagal Kyjivo ir Maskvos susitarimą, sudarytą liepą tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai, rugpjūčio pradžioje buvo atnaujintas ukrainietiškų grūdų ir kitų maisto produktų bei trąšų eksportas per tris Juodosios jūros uostus.

Susitarimas, įpareigojęs Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, nustatė kviečių ir kitų grūdų eksporto sąlygas.

Tačiau Rusija vis dažniau kritikuoja šį susitarimą, teigdama, kad dėl to nukentėjo jos eksportas. Prieš beveik dvi savaites V. Putinas pareiškė, kad didžioji dalis siuntų atkeliavo į Europą, o ne į neturtingas šalis, kuriose grūdų reikia labiausiai.

Ukrainos pareigūnai paneigė šį teiginį, o duomenys, kuriuos pagal susitarimą renka stebėsenos grupė, irgi neatspindi to V. Putino pareiškimo.