Hagoje susitikęs su Nyderlandų karaliumi Viljamu Aleksanderiu Lietuvos vadovas pabrėžė, kad abi valstybes sieja draugiški ir aktyvūs dvišaliai ryšiai politikos, ekonomikos, kultūros, prekybos, mokslo ir švietimo srityse. Juos Lietuva pasirengusi dar labiau plėsti.

Anot Prezidentūros pranešimo, G. Nausėda akcentavo sėkmingą valstybių bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje ir padėkojo Nyderlandams už indėlį į Lietuvos ir viso regiono saugumą.

Vertinu Nyderlandų principingą poziciją Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu ir tvirtą įsipareigojimą kolektyviniam saugumui.

2021 metais Nyderlandai pažadėjo padidinti Lietuvoje dislokuotų karių skaičių iki 300, o esant poreikiui – iki 350. Jie NATO priešakinių pajėgų batalione Rukloje bus dislokuojami mažiausiai iki 2024 metų pabaigos.

Prezidento teigimu, Lietuvoje dislokuoti olandų kariai yra sąjungininkų vienybės ir įsipareigojimo ginti vieni kitus įrodymas.

„Šių metų liepą Vilniuje susitiks NATO sąjungininkai. Tai yra mūsų vienybės patvirtinimas ir stipri žinia agresoriui, kad ginsime ir saugosime vieni kitus – kiekvieną Aljanso centimetrą. Tai bus proga pademonstruoti ir mūsų ryžtą stiprinti Aljanso saugumą, nepaliekant gynyboje nei vienos pilkos zonos. Tikiu, kad visi suprantame NATO Rytų flango stiprinimo svarbą ir susitikime Vilniuje priimsime atitinkamus, tai patvirtinančius sprendimus“, – teigė Prezidentas.

G. Nausėdos teigimu, liepą Vilniuje vyksiantis NATO vadovų susitikimas pademonstruos vienybę ir ryžtą stiprinti Aljansą.

„Mūsų vienybė kaimynystėje vykstančio karo akivaizdoje yra būtina. Vertinu Nyderlandų principingą poziciją Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu ir tvirtą įsipareigojimą kolektyviniam saugumui. Lietuvai yra svarbu turėti tokį patikimą draugą ir sąjungininką“, – sakė Lietuvos vadovas.

Kiek vėliau pirmadienį šalies vadovas susitiko su Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte (Marku Riute). Daugiausia dėmesio susitikime taip pat skirta saugumo klausimams ir pasirengimui NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. Šalies vadovas taip pat sveikino Nyderlandų nuolatinę paramą nuo karo kenčiančiai Ukrainai.

Prezidento teigimu, nenutrūkstama ir savalaikė karinė pagalba Ukrainai ypač svarbi šiuo momentu, nes būtent ji gali nulemti greitesnę Ukrainos pergalę prieš blogį. G. Nausėda akcentavo, kad NATO vadovai šią vasarą Vilniuje turėtų pasiųsti aiškią žinią, jog Ukraina priklauso euroatlantinei saugumo architektūrai.

„Ukrainiečiams, savo gyvybėmis kovojantiems prieš Rusijos monstrą, būtina žinoti, kad jų šalis turi ateitį, dėl kurios spręs jie patys. Kad jokia agresyvi kaimynė nediktuos jų valstybei, kaip gyventi ir kokioms organizacijoms priklausyti. Labai tikiuosi, kad jau šiemet pradėsime derybas su Ukraina dėl narystės ES, taip pat žengsime žingsnį link dar glaudesnio Ukrainos ir NATO bendradarbiavimo“, – teigė prezidentas.

G. Nausėda pirmadienį lankosi Nyderlanduose, kurs aptaria būsimo NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę, Rusijos atsakomybę už karo nusikaltimus Ukrainoje.

Numatyti jo susitikimai su Nyderlandų premjeru Marku Rutte (Marku Riute), Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vyriausiuoju teisėju Piotru Hofmanskiu, vyriausiuoju prokuroru Karimu Khanu (Karimu Chanu), Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojust) viceprezidente Margarita Šniutyte-Daugeliene.