- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Madride vykstantis NATO viršūnių susitikimas tikriausiai yra paskutinė proga sustiprinti regionui ir taip sustabdyti Rusiją.
„Manau, kad Rusija turi suprasti, jog Europa ir demokratinis pasaulis nėra silpnas, kad galime priimti reikiamus sprendimus, kurie būtų adekvatūs dabartinei situacijai“, – žurnalistams prieš susitikimą trečiadienį sakė G. Nausėda.
„Labai tikiuosi, kad pasinaudosime šia galimybe. Tai tikriausiai yra paskutinė galimybė priimti sprendimus, kurie bus pakankamai tvirti sustabdyti Rusijai, užkirsti kelią Rusijai nuo tolesnių veiksmų ir pasiekti, kad šis nuotykis Ukrainoje, jeigu jį galima taip pavadinti, liausis“, – pridūrė jis.
„Jeigu tai tęsis, kitas taikinys gali būti Baltijos šalys ar bet kuri kita valstybė Europoje, nes apetitas atkurti imperijai yra tiesiog neribotas“, – kalbėjo šalies vadovas.
NATO lyderiai turėtų patvirtinti rytiniame sparne dislokuotų sąjungininkų batalionų didinimo iki brigados dydžio vienetų ir kitoms priemonėms, skirtomis apsaugoti regioną nuo galimos Rusijos agresijos.
Tarptautiniai Aljanso batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos.
Labai tikiuosi, kad pasinaudosime šia galimybe. Tai tikriausiai yra paskutinė galimybė priimti sprendimus, kurie bus pakankamai tvirti sustabdyti Rusijai, užkirsti kelią Rusijai nuo tolesnių veiksmų ir pasiekti, kad šis nuotykis Ukrainoje, jeigu jį galima taip pavadinti, liausis.
Pasak G. Nausėdos, regionui reikia „karių ant žemės“, jis nebegali priklausyti nuo įsipareigojimų Aljansui atsiųsti papildomas pajėgas jau prasidėjus konfliktui.
Jo teigimu, dėl grėsmės Rusijos ir Baltarusijos pajėgoms blokuoti sąjungininkų atvykimą į regioną per Suvalkų koridorių.
„Tai koridorius, kurį Rusija gali išnaudoti geopolitiškai ir strategiškai. Turime jį uždaryti, pirmiausia, su stipriu priešakiniu buvimu“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis taip pat paragino Vakarų šalis spartinti sprendimų priėmimą dėl paramos Ukrainai.
„Laiko faktorius yra esminis. Kiekvieną dieną žudomi žmonės, naikinami miestai ir naikinama infrastruktūra (...) yra pernelyg ilgo laukimo kaina“, – tvirtino prezidentas.
Lietuva bei kitos Baltijos ir Vidurio Europos šalys taip pat siekia, kad naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje, kuri nekeista jau 12 metų, Rusija būtų įvardyta kaip grėsmė.
Apie tai Lietuvos prezidentas vėliau kalbėjo ir kreipdamasis į NATO valstybių vadovus.
„Pirmiausia mes turime aiškiai įvardyti problemą. Pažymėtina, kad naujoji Strateginė koncepcija apibrėžia Rusiją kaip tiesioginę karinę grėsmę Aljansui, reikalaujančią didesnio dėmesio mūsų kolektyvinei gynybai“, – sakė Lietuvos vadovas.
Tarp penkių privalomų žingsnių NATO jis paminėjo perėjimą prie šiuolaikinės priešakinės gynybos, gynybos biudžetų didinimą, Suomijos ir Švedijos priėmimą į organizaciją, pagalbos Ukrainai tęsimą.
„Ukraina kaunasi už kiekvieną iš mūsų. Kiekvieną dieną ukrainiečių krauju ji patvirtina, kad yra atkakliausia Vakarų vertybių gynėja. Ukrainai turime padėti visomis priemonėmis, įskaitant karines. Ypač svarbu užtikrinti greitą ir ilgalaikį ginklų bei amunicijos tiekimą Ukrainai“, – sakė G. Nausėda.
Jis pakvietė NATO valstybių lyderius 2023 metais pratęsti strategines kolektyvinės gynybos diskusijas Vilniuje, kur vyks kitas Aljanso viršūnių susitikimas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
V. Bakas: Seimo komisijos narių klausimai sukėlė tarnybų vadovų isteriją
Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteri...
-
STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje17
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. ...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Nepavyko išrinkti naujo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko4
Opozicijos atstovams nedalyvavus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, o Laisvės partijos frakcijos nariui Vytautui Mitalui nebalsavus, ketvirtadienį nepavyko išrinkti naujo pirmininko. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis9
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...