G. Nausėda viršūnių susitikime Islandijoje ragino spręsti Ukrainos atstatymo klausimą

„Ukrainos atstatymas negali būti atidėtas iki karo pabaigos. Šalies atstatymas ir atkūrimas yra esminis veiksnys siekiant greitesnės Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

„Turime žvelgti į tai kaip į vientisą procesą. Derybų dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje pradžia dar šiais metais būtų stiprus impulsas šiam procesui“, – teigė jis.

Antradienio vakarą Lietuvos vadovas kalbėjo diskusijoje „Vieningai už Ukrainą“.

G. Nausėda teigė, kad Rusijos pradėtas brutalus karas Ukrainoje paskatino Europą susivienyti ir sutelkti jėgas ginant laisvę ir demokratiją.

Ukrainos atstatymas negali būti atidėtas iki karo pabaigos.

Po susitikimo prezidentas sakė akcentavęs teisinių mechanizmų nubausti agresorių kūrimo svarbą. Jo teigimu, iki šiol šiuo klausimu padaryta nepakankamai.

„Karinės paramos, ekonominės, finansinės paramos požiūriu tikrai ir Europa, ir visas pasaulis padarė nemažai, kad paremtų Ukrainą, tačiau teisinės bazės kūrimo prasme, atsakomybės už karo nusikaltimus, agresijos nusikaltimus prasme, šiek tiek atsilikome nuo tos pažangos, kuri buvo fiksuojama kitose srityse. Čia, Reikjavike, mes turime puikią progą pasivyti“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasak jo, šį mechanizmą turėtų sudaryti specialusis tribunolas ir žalos registras. Šie veiksmai, pasak prezidento, yra būtini tam, kad „agresorius nepabėgtų nuo atsakomybės ir neliktų nenubaustas“.

„Tai yra svarbu ne tik šito karo kontekste, tai labai svarbu žiūrint į ateitį, kad ateityje naujiems agresoriams nekiltų noras dar kartą pabandyti mūsų tvirtybės ir kad žinotų, kad laukia bausme ir ta bausmė bus pakankamai kieta ir žiauri“, – teigė Lietuvos vadovas.

Lietuva gegužės pradžioje prisijungė prie Europos Tarybos narių steigiamo registro dėl Rusijos invazijos į Ukrainą padarytos žalos. Registrą tikimasi įsteigti per mėnesį, jis turėtų veikti Nyderlanduose ir fiksuos padarytos žalos įrodymus, reikalavimus dėl nuostolių ar sužalojimų atlyginimo.

Be to, Ukraina, Lietuva ir kitos regiono šalys siekia, kad Rusijos agresijos nusikaltimus nagrinėtų specialus tribunolas, kuris atsakomybėn leistų patraukti ir Kremliaus vadovus.

Kalbėdamas apie taikos derybų perspektyvas prezidentas pabrėžė, kad jos turi vykti tik Ukrainai priimtinomis sąlygomis, paremtos šios šalies suverenitetu ir teritoriniu vientisumu.

„Taika Ukrainai nepriimtinomis sąlygomis reikštų agresoriaus pergalę. Bet kokie trečiųjų šalių pasiūlymai atsisakyti teritorijų mainais už derybas yra neatsakingi ir nepriimtini. Rusija įsiveržė į suverenios valstybės teritoriją ir pradėjo kruviną karą. Agresoriaus turi laukti nuosprendis tarptautiniame teisme ir įpareigojimas atlyginti žalą Ukrainai“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas pažymėjo, kad Rusijos veiksmai byloja apie tai, kad šalis ir toliau planuoja pažeidinėti tarptautinę teisę, demonstruoti nepagarbą tarptautinei saugumo tvarkai ir siekti konfrontacijos su demokratijomis. Būtent todėl, pasak valstybės vadovo, būtina ir toliau didinti spaudimą agresorei: tęsti sankcijų politiką, neleisti nepagrįstų išimčių ir sankcijų apėjimo.

Rusija iš Europos Tarybos pašalinta 2022 metų kovą, praėjus kelioms savaitėms po invazijos į Ukrainą pradžios. Tačiau praėjusią savaitę pasirodė informacija, jog šioje žmogaus teisių organizacijoje tebedirba dešimtys Rusijos piliečių.

Šiuo metu 46 valstybes vienijanti organizacija, kuri buvo įkurta 1949 metais, siekia puoselėti žmogaus teises, demokratiją ir įstatymo viršenybę Europoje.

Kitais metais Lietuva perims vadovavimą Europos Tarybos Ministrų Komitetui. Pasak prezidento, šalies prioritetai bus orientuoti į Ukrainos temą, laisvės ir demokratijos plėtrą.

Vizitą Islandijoje prezidentas baigs trečiadienį.