1992 m. jis tapo pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentu, tačiau vėliau paskelbė nesieksiąs posto dar kartą, nes turi ateiti naujos kartos žmogus be praeities šleifo. Prezidentas A. Brazauskas kreipėsi į NATO ir ES dėl Lietuvos narystės, o po dešimtmečio jau premjeras A. Brazauskas dalyvavo narystės įteisinimo ceremonijose. Nuo 2001-ųjų iki 2007-ųjų A. Brazauskas buvo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP). Praėjus 10 metų, partija išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Seimo rinkimai socialdemokratams baigėsi nesėkme, didesnė partijos dalis įsitikinusi, kad koalicija su „valstiečiais“ nepavyko, todėl,  po ilgokai užsitęsusios nuomonių ir žodžių dvikovos partijos viduje, šeštadienį Taryba balsavo už pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos. Be to, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičus pasakė, kad renkasi ministro postą, o iš partijos traukiasi. Socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas patvirtino, kad L. Linkevičius buvo minėtas kaip galimas socialdemokratų kandidatas į prezidentus. Išsamiau apie esamą situaciją – LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ interviu su G. Palucku.

– Jūs LSDP nariu esate nuo 2003 metų, ir tuo metu partijai dar vadovavo Algirdas Brazauskas. Ar jūs įsivaizduojate tokią situaciją, kai jis buvo pirmininkas, kai frakcija kalba viena ir paklodę traukia į savo pusę, visiškai priešingą, nei kalba partijos pirmininkas?

– Na, pasakysiu atvirai, prie Algirdo Brazausko tokios situacijos aš tikrai neįsivaizduoju, nes dėl jo patirties ir autoriteto į ji visi žiūrėdavo netgi su pagarbia baime, ir tokios diskusijos, atviri akibrokštai į viešumą tikrai nebūtų išėję.

– Kodėl tas maištas kilo, frakcijos maištas, pirmiausia? Čia kartų kaita, jie supranta, kad čia jų „gulbės giesmė“, ar jie tiesiog jumis nepasitiki?

– Matyt, nėra tai susiję su kartų kaita, nes tikrai jaunimas neverčia vyresnių ir atvirkščiai. Čia, matyt, susiję su organizacijos vidine veiklos kultūra, nes ilgą laiką sprendimai buvo priimami tiesiog frakcijoje arba siauresniame bičiulių rate. Kas turi teisę spręsti? Ir argumentuojant ne kartą buvo sakyta, kodėl skyriai, ką reiškia Taryba, Seimo frakcijos teisė nuspręsti. Bet partijos sudaro koaliciją, ne frakcijos rinkimuose neša partijos atsakomybę  ir mėgina šnekėti, įtikinėti rinkėjus. Partijos, o ne frakcijos. Tai čia tiesiog skirtingi partijos raidos matymai, bet, aš manau, po šeštadienio balsavimo šie klausimai nekelia daugiau abejonių, nes sprendimas priimtas ryškia balsų persvara.

– Jūs buvote tas žmogus, kuris vis dėlto dalyvavo derybose dėl koalicinės sutarties ir jau tada jūs reiškėte savo šiek tiek kitokią nuomonę. Kai tapote partijos pirmininku jūs iš karto žinojote, kad reikia nutraukti tą sutartį koalicijos?

– Jeigu stovi ant neteisingų bėgių, tai tikrai reikia pasistengti ištaisyti tuos dalykus. Dar partijos pirmininko rinkimų kampanijos metu aš atvirai sakiau skyriams, kad skyriai turės galimybę pasisakyti dėl koalicijos perspektyvų. 43 skyriai iš 60 pasisakė, kad reikėtų trauktis iš koalicijos ir vertino, mano galva, tikrai visus tris koalicijos dėmenis – tiek emocinį, mikroklimatą ir santykius, tiek politikos turinio, dėl ko mes nebuvo patenkinti ir dažnai ginčydavomės, tiek įtakos politiniams procesams, kurios, mūsų galva, frakcija turėjo gerokai per mažai dėl to, kad paramos labai dažnai buvo ieškoma už koalicijos ribų.

– Bet ar tai buvo numatyta koalicinėje sutartyje, galbūt jie galėjo ieškoti tos paramos, gal jūs neteisingą sudarėte tą sutartį?

Jeigu stovi ant neteisingų bėgių, tai tikrai reikia pasistengti ištaisyti tuos dalykus.

– Matote, reikia pripažinti – koalicinė sutartis ant vieno A4 formato lapo yra labai kuklus dokumentas. Vilniaus miesto koalicinė sutartis yra 12 lapų. Taip, buvo tam tikras nuosmukis po pralaimėjimo, todėl derybinė grupė buvo, mano galva, per mažai ryžtinga ir reikli tiems dalykams, ir tai davė neigiamą rezultatą.

– Bet jūs turite prisiimti dalį atsakomybės dėl to, kad tokia sutartis – ant vieno A4 lapo.

– Aš tikrai prisiimu tą atsakomybę, ir mes ne veltui iš šešių keturi derybininkai pareiškėme raštu, tai irgi buvo tam tikras akibrokštas, kad esame nepatenkinti tuo, kaip vyko derybos ir kas yra susiderėta. Nepaisant to, tuo metu Taryba patvirtino partijos įėjimą į koaliciją.

– Gerai, tai kas dabar toliau? Ką jūs ketinate siūlyti „valstiečiams“?

– Save laikome konstruktyvia opozicija, išėję iš koalicijos. Tai reiškia, kad mes konkrečius kairiosios darbotvarkės dalykus, kaip socialinės politikos tam tikras priemones, mokesčių sistemos pertvarkas tam tikras, kurios yra kairiosios, tikrai palaikysime. Šiandien reikia turbūt šiek tiek luktelėti, kol nuslops emocijos abiejose pusėse, o po to pasižiūrėsime, kokios pagalbos ir paramos reikės dabar jau buvusiems koalicijos partneriams.

– Tai kaip dabar su tais Seimo komitetų pirmininkais, dar jūs turite du Seimo vicepirmininkus, dar jūs turite komisijų pirmininkus ir komitetų pirmininkų pavaduotojus. Jūsų paties kokia yra nuostata, kad partija spręs? Taip, aš suprantu, kad vienas nenuspręsite, ne A. Brazausko laikai, bet, kaip jūs galvojate, ar jie dabar visi turėtų trauktis iš savo pareigų?

– Mano principinis įsitikinimas, kad, priėmus politinį sprendimą trauktis iš koalicijos, yra natūralu ir normalu, jog absoliuti dauguma politinio pasitikėjimo pozicijas užimančių partijos narių traukiasi. Nebent pati partija apsisprendžia kitaip dėl tam tikrų kažkokių aplinkybių.

– Ar tas liečia ir ministrus?

– Tas liečia ir ministrus.

– Kai jūs būsite opozicijoje, jūs manote, kad jums bus lengviau vykdyti tą savo programą? Tada jūs negalėjote, o kas dabar jums tą leis, kai jūs net ne valdantieji?

– Tikrai, tai skamba šiek tiek keistokai, kad opozicijoje būnant atsiveria naujos galimybės, bet tai yra tiesa, nes būnant opozicioje mažiau reikia eiti į kompromisus su savo politine sąžine ir mažiau derinti įvairius sprendimus ir balsavimus dėl konsensuso su koalicijos partneriais. Pavyzdžiui, dėl PVM lengvatos šildymui mes esame užregistravę savo siūlymą ir galėsime jį remti ir prašyti kitų opozicinių partijų paramos. Ir nereikės siekti to tokio keisto sutarimo – nuo spalio 1 d. 9 procentai, o nuo sausio 1 d. – 15 procentų. Tokių situacijų mes tikrai išvengsime, būsime grynesni prieš save ir prieš savo rinkėjus. Ir aš manau, kad Lietuvos visuomenė tai įvertins.

– Jeigu frakcija vis dėlto... ar jūs tikitės iš jų kažkokio demaršo, jeigu jie nesilaikys Tarybos priimto sprendimo, sakys, kad toliau lieka dirbti su „valstiečiais“, ką jūs su jais darysite?

– Ne veltui mes paėmėme tą savaitės pertrauką, pirmiausia tam, kad emocijos tikrai nuslūgtų. Pirmadienį partijos valdyba susitiks su frakcija, ir mes pamėginsime žmoniškai pasišnekėti po priimto sprendimo. Iki sprendimo visos nuomonės ir visi taktiniai manevrai buvo galimi, bet, priėmus sprendimą, reikia demonstruoti tam tikrą vienybę, nes to iš mūsų tikisi tiek mūsų rinkėjai, tiek mūsų partijos nariai skyriuose.

– Na, ir jūsų laukia dar vienas sprendimas Vilniaus Taryboje po to, kas atsitiko su liberalais. Jūs linkęs tikėti liberalais ir Remigijumi Šimašiumi, kuris yra jūsų šioks toks viršininkas ?

– Remigijui Šimašiui šiandien tikrai yra nelengva, nes jis atėjo vadovauti sunkiu partijai metu. Atrodė, kad pakaks amputuoti vieną ar kitą gangrenuojančią partijos galūnę, bet šiandien yra mesti įtarimai visai organizacijai. Dėl R. Šimašiaus nuoširdumo aš didelių abejonių neturiu, bet čia yra kalba apie veiklos sistemiškumą. Jis buvo ar ne? Mes paklausysime, ką papasakos R. Šimašius, ne kaip mano vadovas, bet kaip Liberalų sąjūdžio pirmininkas, ir nuspręsime.

– Seime yra pateiktos prezidentės pataisos dėl politinės korupcijos. Jūsų partiečio vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip ir pradėjo stabdyti skubos tvarką. Ką jūs manote apie tai?

– Aš pasakysiu atvirai – man tai yra sunkiai suprantama ir paaiškinama, nes kova su politine korupcija yra prioritetas ne tik prezidentės, bet turėtų būti ir pačių politinių partijų prioritetu, nes pasitikėjimas partijomis yra istorinėse žemumose. Todėl antikorupcinės priemonės turi eiti taip greitai Seimo koridoriais, kaip tik yra įmanoma. Jeigu yra kažkokių smulkių procedūrinių ar administracinių dalykų, juos reikia valios pastangomis įveikti, nes iš tikrųjų, jeigu komitetas stabdo, yra labai keista.

– Na, ir visai baigiant, jeigu Tarybos sprendimas būtų buvęs kitoks, jums nepalankus, jūs būtumėte atsistatydinęs?

– Aš nekart esu sakęs, kad aš esu pirmininkas visos partijos, ne pats iš savęs gražus, bet visos partijos, todėl visi partijos priimti sprendimai įpareigoja pirmininką elgtis atitinkamai. Bet aš tikrai būčiau svarstęs, kiek tai susiję su koalicija, o kiek tai susiję su pačiu pirmininku. Koks būtų sprendimas, aš dabar tikrai negaliu pasakyti, bet tą partijos pasitikėjimą, skyrių ir žmonių aš tikrai jaučiu didelį.

– Baigėsi geruoju – jūs gražus ne tik pats sau, bet ir visai partijai.