G. Paluckas teigia, kad „prioritetinių grupių sąrašas“ šiame vakcinacijos etape „nebėra aktualus“.

„Pirminis planas – paskiepyti rizikos grupes – savo jau atgyveno. Tos grupės, kurios iš tikro prioritetinės ir svarbios – mokytojai, slaugytojai, gydytojai, socialiniai darbuotojai – jau yra paskiepyti. O po to visas tas sąrašas „aplipo“ įvairiausiais prioritetais. Tarkime, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Tuo metu pareigūnai liko užribyje ir piketuoja“, – sako G. Paluckas.

Socialdemokratas pažymi, kad, nepaisant, pavyzdžiui, pareigūnų protesto, turimų vakcinos kiekių Lietuva lig šiol nepanaudoja.

Elgiamasi, tarsi būtų stichinė nelaimė ir gąsdinami žmonės.

„Stalčiuose kaupiasi ir neišnaudojama vakcina. Minimi skaičiai – 20–30 tūkst. vienetų. Tačiau 20 tūkst. – tai beveik du Utenos miestai. Ir, vertinant didėsiančius vakcinų kiekius, panašu, stalčiuose jos užsiliks dar daugiau. Vyriausybė, matydama tokius skaičius, yra neviltyje, todėl visiems gyventojams į mobiliuosius telefonus siuntinėja pranešimus, kas kviečiami skiepytis, – elgiamasi, tarsi būtų stichinė nelaimė ir gąsdinami žmonės“, – vertina G. Paluckas.

Jo žodžiais, vakcinacijos procesas būtų efektyvesnis, jei už vakcinuojamųjų eilę būtų atsakingos savivaldybės.

„Kiekvieną savivaldybė turėtų sudaryti vieną bendrą eilę, reikia baigti žaisti su tais keliolika prioritetų, juos koreguoti ar įvedinėti naujus. Nes bus taip, kaip šį savaitgalį Vilniuje, kad prioritetas buvo skiepyti vyresnius nei 65 m. asmenis, ir liko beveik 9 tūkst. vakcinų. Tai liudija tik viena – vakcinacijos procesas organizuojamas neefektyviai“, – mano G. Paluckas.