Kai Lietuvoje gyvenantiems baltarusiams pasibaigia paso galiojimas, jiems išduodami lietuviški dokumentai. Su jais jie gali čia gyventi ir keliauti. Vilniuje gyvenanti baltarusių opozicija ėmė kurti alternatyvų Baltarusijos pasą.

„Tai labai svarbu simboliškai, nes užsienyje atsidūrę baltarusiai galėtų turėti baltarusišką dokumentą, kaip ir kitos šalys. Taip baltarusiai neprarastų ryšių su Baltarusija“, –  sakė Baltarusijos opozicionierė Sviatlana Cichanouskaja.

S. Cichanouskajos štabas derisi su valstybėmis, kad pripažintų tokį pasą. Sako, kad tai nelengva procedūra.

„Tokio dokumento pripažinimas yra ne Europos Sąjungos nacionalinė jurisdikcija, todėl kiekvienoje šalyje reikės dirbti atskirai“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.

Užsienio reikalų ministras teigia, kad dar anksti pasakyti, ar toks projektas bus sėkmingas, ir ar Lietuva tokį pasą pripažins.

„Reikalingas dar tikrai ne vienas žingsnis, kad būtų galima svarstyti, kaip tą dokumentą pripažinti. Noriu pakartoti, kad tokių precedentų, kai yra kuriami alternatyvūs dokumentai, nėra daug“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Vytis, kurį baltarusiai vadina pagone, būtų ne tik ant viršelio. Atvertus pasą, būtų trys Vyčio versijos. S. Cichanouskaja sako, kad dėl Vyčio nereikia ginčytis.

„Visos šios kalbos apie litvinizmą, apie bendrą paveldą gali būti savotiška provokacija. Matome Rusijos režimo bandymus kiršinti mūsų tautas“, – sakė S. Cichanouskaja.

G. Landsbergis sako, kad reikia priprasti prie minties – Baltarusija taps demokratiška valstybe ir atkurs tapatybę, o ji siejasi su lietuviška, įskaitant ir simboliką.

„Mes jau esame praėję vieną etapą su Lenkija ne dėl herbo, bet dėl mūsų bendrų istorinių įvykių“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Anot G. Landsbergio, reikės išmokti dalytis su baltarusiais. Bet ne visi konservatoriai yra panašios nuomonės.

„Bandau įsivaizduoti situaciją, jei kas nors nuspręstų pasidalyti savo istorija su Lenkija ir pasiimti erelį ant paso“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Kartais per didelis geranoriškumas leidžia lipti per galvas. O lipti per galvas reiškia savintis mūsų istoriją.

L. Kasčiūnas sako, kad Baltarusijoje yra ir kitokios simbolikos tapatybei išreikšti, reikia atsižvelgti ir į lietuvių tautos jausmus, kuri Baltarusijos opozicijai suteikia užuovėją.

„Kartais per didelis geranoriškumas leidžia lipti per galvas. O lipti per galvas reiškia savintis mūsų istoriją“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

S. Cichanouskajos štabas siekia ir naujo himno. Tekstas dvidešimto amžiaus poema pavadinimu „Pagonė“ (Vytis), jame kalbama ir apie Vilnių. Pirmajame posme užsimenama apie Aušros vartus, o antrajame posme minimas lietuviškas Vytis.

„Niekas neprieštarauja dėl šio himno, nes jis yra istorinis ir visų pripažįstamas. Džiaugiuosi, kad heraldikos komisija, kuri kūrė dokumento dizainą, pasirinko būtent šį himną. Mes neprieštaraujame“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.

Bet prieštarauja L. Kasčiūnas.

„Ir kitų tautų radikalūs žmonės bando kalbėti apie tai, kad jiems priklauso Aušros vartai ir Vilnius. Mes ginamės, mes aiškiai pasakome, kad tai yra Lietuvos simboliai“, – sakė L. Kasčiūnas.

Paskutiniu metu Lietuvoje daug diskutuojama apie radikalųjį litvinizmą – įsitikinimą, kad Vilnius yra baltarusiškas miestas. S. Cichanouskaja kartoja, kad jie jokių teritorinių pretenzijų dėl Vilniaus neturi.

„Šioje vietoje norėtųsi lyderystės iš mūsų prezidento, kuris aiškiai pasakytų, kas mums yra priimtina, o kas ne“, – sakė L. Kasčiūnas.