Susitikimo metu G. Nausėda padėkojo kancleriui už ilgalaikį Vokietijos įsipareigojimą Lietuvos ir regiono saugumui bei pabrėžė, jog Berlyno vaidmuo, užtikrinant taiką Europoje, įskaitant ir Rytų flangą, yra išskirtinis ir itin svarbus.
„Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados inauguracija Vilniuje pasiuntė galingą žinią, kurią jūs perdavėte savo istorinio vizito Vilniuje metu praėjusiais metais. Prieš kiek daugiau nei mėnesį Vilniaus Rotušės aikštėje buvo atidengta atminimo lenta, skirta šiai progai, su jūsų žodžiais: „Lietuvos saugumas yra ir mūsų saugumas. Vilniaus gynyba yra Berlyno gynyba“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Prezidentas taip pat akcentavo, jog Lietuva savo įsipareigojimus dėl nuolatinio brigados dislokavimo vykdo sparčiau nei numatyta ir laikosi suplanuotų terminų.
„Prezidentas pažymėjo, jog Vokietijos brigados dislokavimas nėra vien tik gynybinis projektas. Pasak šalies vadovo, turime unikalią galimybę pakelti dvišalius santykius su Vokietija į dar aukštesnį lygį ir stiprinti politinius, ekonominius, socialinius bei kultūrinius ryšius. Atsižvelgiant į tai, pasak šalies vadovo, turime taip pat imtis papildomų veiksmų sustiprinant vokiečių kalbos ugdymo ir populiarinimo programas Lietuvoje“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
Susitikimo metu G. Nausėda taip pat pabrėžė, jog pirmoji Europos gynybos linija prasideda Ukrainoje. Tai, pasak jo, reiškia, jog be saugios Ukrainos nebus ir ilgalaikio saugumo Europoje. Teisingas kelias, šalies vadovo teigimu, yra ilgalaikio karinio ir finansinio palaikymo Ukrainai užtikrinimas.
„Vertiname Vokietijos pastangas siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje. Sveikiname Vokietijos lyderystę užtikrinant karinės paramos agresoriaus užpultai šaliai didinimą. Vokietijos pavyzdys galėtų vesti į teisingesnės Ukrainos sąjungininkų finansinės naštos pasidalijimą. Lietuva savo ruožtu tvirtai laikosi 0,25 proc. metinio BVP paramos tikslo, didžiąją pagalbos dalį skiriant iš nacionalinio biudžeto“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
ELTA primena, kad Rūdninkuose, maždaug už 23 km į pietus nuo Vilniaus ir už 35 km nuo sienos su Baltarusija, 170 hektarų plote, įsikurs karinė bazė, skirta iki 4 tūkst. karių ir civilių. Rūdninkų poligonas bus skirtas Vokietijos brigadai.
Antrojo Rūdninkų bazės statybų etapo darbus planuojama pradėti 2026 m., o bazė turėtų pradėti veikti 2028 m. pradžioje.
Iš viso Rūdninkų karinio miestelio projektas kainuos apie 1,2 mlrd. eurų.
Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
(be temos)
(be temos)