- Eleonora Budzinauskienė, Paulina Gerčaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
-
I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino
Seime pirmadienį vykstančioje Šimtmečio konferencijoje kalbėjusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad švęsdami Lietuvos ir JAV nenutrūkstamų diplomatinių santykių šimtmetį, švenčiame laisvę, kuria privalu nepailstamai rūpintis, kurios kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino.
„Švenčiant svarbų mūsų diplomatinių santykių šimtmečio jubiliejų, norėčiau išreikšti ypatingą padėką tiek JAV Vyriausybei, tiek JAV lietuvių bendruomenei už tai, kad Lietuvos laisvės klausimas niekuomet nebuvo pamirštas“, – padėkojo ministrė pirmininkė.
Pasak premjerės, Lietuvos ir Lenkijos Respublikos žemėse gimusio šūkio „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ dvasia dar XVIII amžiaus pabaigoje sujungė mūsų žmones saitais, kurių tvirtumą jaučiame iki šiol, o pati ryškiausia abiejų šalių laisvės jungtis buvo JAV vykdyta Lietuvos, Latvijos ir Estijos sovietinės okupacijos nepripažinimo politika, teikusi vilties, palaikomos ir iš už geležinės uždangos mus pasiekiančio „Amerikos balso“.
Jie klaus, ar mes tikrai patvirtinome, kad mylime laisvę ir esame pasiryžę ne tik dėl jos aukotis deklaracijose, bet ir liudyti savo kasdieniais veiksmais.
1990 m. kovo 11-oji žymėjo ne kelio pabaigą, o jo pradžią – Lietuvos dar laukė kasdieniai valstybės kūrimo ir pilietinės visuomenės stiprinimo, sovietinės armijos išvedimo ir visaverčio sugrįžimo į Vakarų pasaulį per narystes ES ir NATO iššūkiai. Premjerės teigimu, tuomet įsitikinome, kiek daug turime draugų ir koks svarbus yra demokratinių šalių ir visuomenių tarpusavio palaikymas ir vienybė. JAV buvo tarp artimiausių Lietuvos draugų, padėjusių įtvirtinti laisvę.
„Šiandien visas demokratinis pasaulis yra išbandomas, ko verti žodžiai apie laisvę, žmogaus teises. Istorija kupina paradoksų, šiandien esame liudininkai vieno iš jų. Ukraina, valstybė, kurią nemaža dalis Vakarų politikų buvo priskyrę Rusijos įtakos laukui, mūšio lauke, kasdien prarasdama daugybę karių, apraudodama taikių gyventojų žūtis nuo Rusijos raketų ir patirtą skausmą, didvyriškai kovoja ne tik už savo, bet ir už mūsų visų vertybes ir laisvę. Laisvę rinktis demokratiją. Laisvę rinktis draugus. Laisvę būti ukrainiečiais ir Ukraina“, – sakė I. Šimonytė.
Kai istorikai ir mūsų vaikaičiai žvelgs į 2022 metus, jie neklaus, ar karo Europoje sunkumai nesukėlė mums nepatogumų, jie klaus, ką padarė demokratinių šalių vyriausybės ir politikai, kiekviena atskira verslo kompanija, institucija ar pilietis, kad agresorius būtų ne tik suvaržytas, bet ir nugalėtas, pabrėžė Vyriausybės vadovė.
„Jie klaus, ar mes tikrai patvirtinome, kad mylime laisvę ir esame pasiryžę ne tik dėl jos aukotis deklaracijose, bet ir liudyti savo kasdieniais veiksmais. O gal mes rinkomės pilkąją zoną, kai buvo absoliučiai aišku, kas yra agresorius ir kas auka? Ar demokratinis pasaulis neparodė nuovargio, gindamas tas vertybes, apie kurias kalbėjo ištisus 70 metų? Ar nepalikome agresoriaus problemos ir „užšaldyto“ konflikto ateities kartoms?“ – kalbėjo I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė palinkėjo, kad kitąmet, JAV prezidentui lankantis Vilniuje, kalbėtumėme ne apie karą, o apie taiką ir Ukrainos žmonių pergalę, kurios jie nusipelnė labiau nei kas nors kitas.
Norint „geros valios“ iš Kremliaus, reikia daugiau sunkiosios ginkluotės ir finansinės paramos Ukrainai
Ketvirtadienį Seime surengtoje Šimtmečio konferencijoje, skirtoje paminėti Lietuvos ir Jungtinės Amerikos Valstijų diplomatinių santykių šimtmetį, premjerė I. Šimonytė pažymėjo, kad norint iš brutalų karą Ukrainoje sukėlusios Rusijos sulaukti „geros valios“, Vakarai turi teikti dar daugiau ginkluotės ir finansinės paramos Ukrainai.
„Esu įsitikinusi, kad agresorių padės nugalėti visos priemonės – diplomatija, sankcijos, bet visų pirma – kova mūšio lauke. Pamatėme, kad ukrainiečių kovingumas ir Vakarų tiekiama ginkluotė padėjo Kremliui parodyti „geros valios“ ženklą ir pasitraukti iš Gyvačių salos. Tad jei norime daugiau tokių „geros valios“ ženklų iš Kremliaus, reikia ir daugiau Vakarų sunkiosios ginkluotės ir finansinės paramos Ukrainai“, – teigia premjerė.
I. Šimonytės tvirtinimu, nuolaidžiavimo valstybei agresorei politika gali atnešti dar didesnius neigiamus padarinius.
Esu įsitikinusi, kad agresorių padės nugalėti visos priemonės – diplomatija, sankcijos, bet visų pirma – kova mūšio lauke.
„Šiandien visas demokratinis pasaulis yra išbandomas, ko verti žodžiai apie laisvę, žmogaus teises. (...) Privalome ne tik patys padėti Ukrainai, bet ir toliau telkti visų sąjungininkų pagalbą, atremti vis iškylančias nuolaidžiavimo politikos apraiškas. Nuolaidžiavimas, kaip rodo baisiausia dvidešimto amžiaus vidurio patirtis, laisvės kainą tik padidina. O nuolatinis nuolaidžiavimas – lemia katastrofiškus padarinius“, – sako I. Šimonytė.
„Autoritariniai režimai galvoja, kad energetiniu šantažu ir energetine priklausomybe galima paralyžiuoti net galingiausių šalių sprendimus. Kad karinga retorika paveiks demokratinių šalių politiką, kad cinišku melu ar dezinformacija galima skaldyti demokratinio pasaulio vienybę, o kai neveikia melas, tuomet galima daryti viską, kad kiltų energijos kainos. O jeigu neveikia ir tai – kaip ginklą panaudoti ir maisto stygių, badą“, – priduria premjerė.
Šimtmečio konferencijoje pasisakiusios Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen nuomone, neišprovokuota ir nepagrįsta Rusijos agresija Ukrainoje rodo jos ketinimus pulti kaimynines demokratines valstybes.
„Nebūkime naivūs – pavojuje yra ne tik Rusijos kaimynė, bet ir tarptautinis saugumas, įsivyravęs po Berlyno sienos griūties. Reikalavimai, kuriuos Rusija pateikė JAV ir NATO prieš pradėdama agresiją Ukrainoje, aiškiai rodo Rusijos siekius“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KAM: Lietuva ieško galimybių remti Ukrainą papildoma ginkluote
Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius ketvirtadienį dalyvavo Danijos sostinėje Kopenhagoje vykusioje paramos Ukrainai konferencijoje, kur pabrėžė, kad Lietuva vis dar ieško galimybių remti Ukrainos kariuomenę papildoma ...
-
Latvija ir Estija traukiasi iš 16+1 bendradarbiavimo formato su Kinija1
Latvija ir Estija ketvirtadienį pranešė, jog traukiasi iš 16+1 bendradarbiavimo formato su Kinija, iš kurio pernai pasitraukė ir Lietuva. ...
-
G. Landsbergis patvirtino politikos gaires stiprinti diasporos ryšiui su Lietuva4
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis patvirtino artimiausių dvejų metų veiksmų planą dėl diasporos politikos, juo bus siekiama stiprinti išeivių ryšius su tėvyne. ...
-
Prezidentas susitikime su VERT pirmininku: tegul vartotojai atlieka savo pasirinkimą laisvai5
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininku Renatu Pociumi. Pokalbyje buvo aptarta padėtis elektros rinkoje, jos liberalizavimo procesas, vartotojų interesų gynimas. ...
-
Patarėjas: valstybė galėtų kompensuoti iki 150 kWh, siūlo neversti pasirašyti sutarčių1
Valstybei nuo kitų metų mokant naujas subsidijas gyventojams už elektrą, siūloma nustatyti jos suvartojimo limitą, iki kurio būtų kompensuojama, sako prezidento vyriausiasis patarėjas. Pasak Jaroslavo Neverovičiaus, trečiojo elektros rinkos liberali...
-
A. Armonaitė apie pokyčius ministerijoje: esu įsitikinusi, kad J. Neliupšienė sustiprins URM darbą5
Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės džiaugiasi, kad jos komandą palikusi viceministrė Jovita Neliupšienė nusprendė grįžti į diplomatinę tarnybą Užsienio reikalų ministerijoje. Mat, įsitikinusi ministrė, J. Neli...
-
A. Kubilius: Kremlius padeda Vakarams15
Europarlamentaras Andrius Kubilius sako, kad karą Ukrainoje sukėlęs Kremlius pats padeda Vakarams išsivaduoti nuo priklausomybės rusiškoms dujoms. ...
-
Siūlo įtvirtinti naują pilietybės netekimo pagrindą11
Pilietybės įstatyme siūloma įtvirtinti naują pilietybės netekimo pagrindą: už asmens veiksmus, sukeliančius grėsmę Lietuvos, regiono ir valstybių sąjungininkių saugumui, už grėsmę keliančios valstybės palaikymą. ...
-
Ekonomikos ir inovacijų viceministrę J. Neliupšienę pakeis K. Žemaitis2
Ekonomikos ir inovacijų viceministru skiriamas ministrės patarėjas Karolis Žemaitis, kuris pakeis Jovitą Neliupšienę, grįžtančią į diplomatinę tarnybą Užsienio reikalų ministerijoje. Viceministrai keisis rugsėjo mėnesį. ...
-
URM viceministrais taps J. Survila ir J. Neliupšienė
Nuo rudens Užsienio reikalų ministerijoje (URM) pradės dirbti du nauji viceministrai – Jonas Survila ir Jovita Neliupšienė, nauja politikos direktorė Inga Stanytė-Toločkienė. ...