Vyriausybės vadovės teigimu, J. Šiugždinienė už patirtas išlaidas atliekant tarybos narės darbą atsiskaitydavo pagal galiojančią tvarką. Be to, ji siūlė teikti ir prekių, paslaugų įsigijimo dokumentus, tačiau tvarka to nenumatė ir nenumato toliau.

„Todėl pagal dabar turimą informaciją nėra pagrindo daryti išvadą, kad būdama tarybos nare J. Šiugždinienė piktnaudžiavo Tarybos nariui priklausančiomis išmokomis ar kad elgėsi kitaip neteisėtai“, – premjerės biuro BNS perduotame komentare teigia I. Šimonytė.  

Ji iš esmės pakartojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumo poziciją – penktadienį konservatorių vadovybė konstatavo, kad eidama tarybos narės pareigas ministrė veikė „pagal savivaldybės reglamentą, nepadarė jokių nusižengimų“.

Visuomenininkas Andrius Tapinas praėjusią savaitę pranešė, kad prieš tapdama švietimo ministre ir dirbdama Kauno miesto savivaldybėje, J. Šiugždinienė 2019–2020 metais paėmė 13,8 tūkst. eurų išmokų. Jis iškėlė abejonę, kad politikė greičiausiai negalės pagrįsti, jog išleisti pinigai susiję su darbu, nes, panašu, kad lėšos būdavo pervedamos be ataskaitų ir jas pagrindžiančių dokumentų.

Išgirdusi pirminę informaciją, kad vienas iš ministrų galėjo piktnaudžiauti išmokomis, premjerė praėjusią savaitę pareiškė, jog jei ši informacija pasitvirtins, tas Vyriausybės narys turės atsistatydinti.

Išklausiusi ministrės paaiškinimų ir susipažinusi su išmokų tarybos nariams reglamentavimu, Vyriausybės vadovė pirmadienį pareiškė, kad J. Šiugždinienė elgėsi pagal galiojusią tvarką.

„Suprantu, kad 13 tūkst. suma gali skambėti įspūdingai, ypač kai ji susiejama su tarybos nario darbo pabaiga ir išėjimu dirbti į Seimą/Vyriausybę. Visgi tai per pusantrų metų dirbant Kauno miesto taryboje išmokėta suma, nes reglamentas nustato 0,6 VDU (vidutinio darbo užmokesčio – BNS) dydžio sumą, mokamą kas mėnesį“, – tvirtinama I. Šimonytės komentare.

Nebandau tuo parodyti, kad esu kažkuo geresnė už tuos, kurie jomis naudojasi, tiesiog manau, kad tokie dalykai įvelia politinę sistemą į orumo nepridedančias diskusijas dėl remontų ir saldainių.

Anot jos, Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamente numatyta, jog tarybos nariai atsiskaito už išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, panaudojimą pildydami specialią formą, be įsigijimo dokumentų teikimo.

„Tokia tvarka išties yra labai menkai reglamentuojanti. Tačiau administracija turi teisę pareikalauti ir patvirtinimo (nes turi galimybę nepagrindus lėšų nepervesti), kad lėšos buvo panaudotos tinkamai. Įvertindama man ministrės pateiktą informaciją, suprantu, kad visos reglamente reikalaujamos ataskaitos buvo pateiktos, o pagrįsti išlaidas įsigijimo dokumentais niekada nebuvo paprašyta, tuo preziumuočiau, kad administracijai klausimų dėl išlaidų pagrįstumo nebuvo kilę“, – sakė premjerė.

Ji tvirtino pritarianti siūlymui paviešinti visas tarybos narių teiktas ir teikiamas ataskaitas, kad būtų galimybė, esant reikalui, paaiškinti konkrečias ataskaitų pozicijas ir palyginti sumas.

I. Šimonytė priminė, jog pati nesinaudoja parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis.

„Nebandau tuo parodyti, kad esu kažkuo geresnė už tuos, kurie jomis naudojasi, tiesiog manau, kad tokie dalykai įvelia politinę sistemą į orumo nepridedančias diskusijas dėl remontų ir saldainių“, – tvirtino ji.

Premjerės teigimu, šios lėšos turėtų būti pridėtos prie Seimo nario atlyginimo, o parlamentinei veiklai būtų palikta simbolinė suma, nes visai jų atsisakyti neleidžia Konstitucija.

„Norėčiau, kad dabartinė nemaloni situacija, o ir svarstoma valstybės tarnybos reforma paskatintų kolegas apie tai atvirai diskutuoti. Taryboms, kur narių darbas nėra apmokamas atlyginimu, irgi įmanoma nustatyti vieningą ir skaidrią tvarką, pagal kurią būtų padengiamos išlaidos atsirandančios dėl buvimo Tarybos nariu. Apgailestauju, kad pirmasis bandymas pateikti projektą Seime nepavyko, tačiau tikiu, kad kolegos pritars patobulintiems siūlymams ir klausimą bus galima išspręsti iš esmės“, – sakė I. Šimonytė.

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu nuskambėjo keli atvejai dėl galimo savivaldybių tarybų narių manipuliavimo išmokomis už darbą, susijusį su savivaldybės tarybos nario veikla.

Teisėsauga jau yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl galbūt pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas tarybos nariams Pagėgių, Šilutės, Neringos, Kauno miesto ir rajono, Šiaulių miesto savivaldybėse.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybių tarybų nariai atlyginimo negauna, tačiau jiems atlyginama už darbo laiką, kai jie eina savivaldybės tarybos nario pareigas.

Taip pat savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka apmokėti su veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos ir kitoms išlaidoms Ji gali būti skiriama kas mėnesį ir už ją turi būti atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius.

Kiekviena savivaldybė atskirai patvirtina reglamentą, kuriame numato tokios išmokos dydį, atsiskaitymo tvarką ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinį sąrašą.