„Tas pats ministras greičiausiai nepasiliks“, – susitikime su Seimo konservatorių frakcija sakė I. Ruginienė.

R. Mockų į ministrus delegavo „Nemuno aušra“.

Kaip rašė BNS, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) rugpjūčio pradžioje pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kurio metu siekiama nustatyti, ar Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovo Mindaugo Kairio veiklai buvo daromas neteisėtas poveikis.

Naujienų portalo „Delfi“ duomenimis, ikiteisminis tyrimas atliekamas laikinojo teisingumo ministro R. Mockaus atžvilgiu, įtarimai tyrime kol kas niekam nepareikšti.

Ketvirtadienį Regionų administracinis teismas priėmė nagrinėti M. Kairio skundą dėl Vyriausybės jam skirto griežto papeikimo.

Skundu prašoma panaikinti pastarosios šių metų liepos 16 dienos nutarimą, kuriuo pareiškėjui M. Kairiui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Taip pat LKT vadovas teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki įsiteisės teismo sprendimas uždrausti Vyriausybei priimti nutarimą dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos.

Teisėsauga M. Kairiui yra suteikusi pranešėjo statusą. Šis, be kita ko, neleidžia jo nušalinti ar atleisti iš pareigų.

I. Ruginienė sako, kad ministras veiksmų dėl M. Kairio ėmėsi sulaukęs profsąjungų skundų.

„Profsąjungos indikavo problemas Kalėjimų tarnyboje ir ministras sureagavo. (...) Prieš kelias dienas aš gavau profesinių sąjungų kreipimąsi dėl ministro pozicijos, (...) jie siuntė padėką, kad buvo čia ir dabar sureaguota“, – kalbėjo socialdemokratė.

BNS skelbė, kad griežtas papeikimas M. Kairiui skirtas R. Mockaus sudarytai komisijai nustačius, jog Kalėjimų tarnybos vadovas nuo pernai rugpjūčio iki šių metų balandžio neteisėtai naudojosi tarnybiniu transportu, taip įstaigai padarydamas 2 tūkst. 156 eurų žalą.

Papeikimas LKT vadovui skirtas už Kauno kalėjimo inventorizacijos pirkimą, kai, anot komisijos, nepagrįstai pavesdamas inventorizaciją atlikti išoriniam tiekėjui, valdomam su „Vieningu Kaunu“ susijusio asmens, M. Kairys sukėlė tarnybai 35,6 tūkst. eurų žalą.

M. Kairys šiuos ministerijos veiksmus sieja su beveik 57 mln. eurų vertės Šiaulių kalėjimo statybos konkursu, kurį Apeliacinis teismas birželį nurodė nutraukti dėl subjektyvių jo sąlygų.

Teisingumo ministras tuomet sakė reikalausiantis Kalėjimų tarnybos vadovybės atsakomybės, o paaiškėjus apie M. Kairiui siekiamą skirti papeikimą neigė, kad šis susijęs su Šiaulių kalėjimo situacija.

Sprendimą dėl R. Popovienės likimo Vyriausybėje priims po prokuratūros išvadų

Su Seimo liberalų frakcija susitikusi kandidatė į premjeres I. Ruginienė sulaukė klausimų dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimo prie beveik visų šių metų brandos egzaminų rezultatų pridėti po 10 taškų. Pasak I. Ruginienės, susiklosčiusi situacija buvo itin sudėtinga, tad buvo būtina kažko imtis. Vis dėlto, ji pripažįsta, jog šis ministerijos žingsnis nebuvo tinkamas. I. Ruginienės teigimu, sprendimas dėl šiai ministerijai vadovaujančios Ramintos Popovienės likimo poste bus priimtas po to, kai prokuratūra pateiks dėl pridėtų taškų atliekamo tyrimo išvadas.

„Sutinku, tai nebuvo geras, tobulas sprendimas (…). Tikrai galbūt buvo galima paieškoti ir kitų kelių, bet reikėjo problemą spręsti čia ir dabar. (…) Reikėjo reaguoti čia ir dabar, nes kitu atveju turėtume katastrofišką padėtį, kai daugybė jaunų žmonių, jaunuolių, kurie galėtų tęsti studijas, toliau gilinti žinias, būtų buvę užribyje“, – liberalų frakcijos posėdyje kalbėjo I. Ruginienė.

„Lauksiu tyrimo išvadų, nes (man – ELTA) pačiai irgi įdomu, kaip įvertins prokuratūra, ir atitinkamai tada darysiu sprendimus“, – paklausta, kas lauktų R. Popovienės, prokuratūrai priėmus jai nepalankų sprendimą, sakė kandidatė į premjeres.

Kaip skelbta anksčiau, liepos pabaigoje Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui buvo pavesta patikrinti informaciją apie ŠMSM sprendimą pridėti prie šių metų abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų po 10 taškų ir spręsti, ar yra pagrindo šioje situacijoje taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Tokią užduotį skyriui pavedė Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, antradienį susitikusi su Valstybės kontrolės vadove Irena Segalovičiene. Jų pokalbio metu konstatuota, kad ŠMSM priimtas sprendimas kelia pagrįstų abejonių, ar nebuvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys VBE vertinimo tvarką ir procedūras.

ELTA primena, kad ketvirtadienį neeilinės Seimo sesijos posėdyje parlamentui buvo pristatyta I. Ruginienės kandidatūra į premjeres.

Liepos pabaigoje buvusiam premjerui Gintautui Paluckui pranešus apie atsistatydinimą, LSDP teko ieškoti ne tik naujo ministro pirmininko, bet ir iš naujo formuoti valdančiąją daugumą.

Kaip skelbta anksčiau, po trečiadienį vykusio trišalio susitikimo, socialdemokratų, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai su partiečiais toliau aptarinėja derybas dėl naujos valdančiosios koalicijos.

Jeigu LSDP sudarys koaliciją su „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, ši valdančioji dauguma Seime turės 82 mandatus.