Nieko nebešokiruoja

2004-aisiais vykstant Seimo rinkimams, tuometis policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius pareiškė, kad į parlamentą pretenduoja iki dešimties asmenų, kuriuos teisėsauga sieja su šalyje veikiančiomis nusikalstamomis grupuotėmis. Tokį visuomenėje šoką sukėlusį pranešimą tuometė valdžia pavadino pareigūno noru politikuoti, tačiau antrajai kadencijai prezidentu išrinktas Valdas Adamkus V.Grigaravičių pagyrė už atvirumą. Tačiau vėliau, kalbintas žurnalistų, V.Grigaravičius situaciją bandė švelninti. Girdi, pasakymas "iki dešimties" gali reikšti ir vieną, o apie kai kuriuos į Seimą patekusius ir galimai su nusikaltėliais siejamus asmenis jam nieko nežinoma.

Šiandien visuomenei jau nebesukelia šoko žinia, kad vienam ar kitam Seimo nariui pareiškiami įtarimai dėl sunkių arba apysunkių nusikaltimų, kad politikai nuteisiami. Tauta balsuoja net už teisiamą partiją – taip atsitiko per šiuos Seimo rinkimus su partija "Tvarka ir teisingumas", – žinodama, kad jai pareikšti įtarimai ir byla netrukus nukeliaus į teismą.

Pirko balsus

Dar šiandien Seimo pirmininko pavaduotoju esantį partijos "Tvarka ir teisingumas" narį Kęstą Komskį sekmadienį pasiekė liūdna žinia– VRK pripažino, kad Šilutės daugiamandatėje rinkimų apygardoje už šį Seimo Antikorupcijos komisijai priklausantį politiką buvo perkami balsai. Pradėtame ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad už šią kandidatūrą buvo nupirkta ne mažiau 120 balsų. Tai leido komisijai anuliuoti rinkimų rezultatus ir nepripažinti K.Komskio išrinktu į naujos kadencijos Seimą. Viešai teigiama, kad partija komisijos sprendimo teismui neskųs, tačiau pats K.Komskis tai daryti žada.

Ne kartą viešai kaltinti galima kontrabanda, bet taip niekados įtarimų nesulaukusio K.Komskio Seimo nario mandatas atiteko jo partijos bičiuliui, ne kartą į Seimą rinktam ir šiuo metu jame dirbančiam kauniečiui Vytautui Kamblevičiui, kurio pavardė minima tame pačiame balsų pirkimo skandale. Vis dėlto VRK laikosi pozicijos, kad laisvą Seimo nario vietą gaunantis politikas – tik aplinkybių auka. VRK vadovo Zenono Vaigausko manymu, V.Kamblevičius tapo dalimi priedangos mechanizmo, kuriuo siekta paslėpti balsų pirkimą K.Komskio naudai.

Daktarų šleifas

Trečiąkart į įstatymų leidimo brūzgynus besileisiančio buvusio sovietinės nomenklatūros atstovo V.Kamblevičiaus biografija – ne be priekaištų ir žymiai spalvingesnė negu K.Komskio. Buvęs kelių kolūkių agronomas sparčiai kopė karjeros laiptais – atgimimo priešaušriu buvo paskirtas Kauno rajono žemės ūkio valdybos viršininku, o atkūrus nepriklausomybę, 1994–1997 m. buvo paskirtas Žemės ūkio ministerijos sekretoriumi – faktiškai pirmuoju žmogumi po ministro.

1995 m. Henriko Daktaro nusikalstamas susivienijimas siekė perimti Lietuvos alkoholio gamyklas. Šioje istorijoje minima ir V.Kamblevičiaus pavardė.

(Nuotraukoje – H. Daktaras)

"Tais metais Kaune įsteigta alkoholio prekybos tarpininkų asociacija, kurios iniciatoriais ir faktiniais steigėjais buvo H.Daktaras, Lietuvos dziudo ir karatė meistras Vaidotas Stankevičius (Smauglys, arba Stankė, nužudytas 1998 m.), koncerno "Agora" savininkas ir prezidentas Sigitas Čiapas (nužudytas 1996 m.), dar vienas buvęs etatinis kompartijos veikėjas iš Kauno, vienas Kauno viešbučio savininkas bei kiti tuomečiai "verslininkai". Išsiaiškinome, kad asociacijos steigėjams susitarus su dalies dar neprivatizuotų alkoholio gamybos įmonių vadovais, verslininkams, jiems nebūnant asociacijos nariais, beveik buvo užkirstas kelias gauti iš alkoholio gamybos įmonių alkoholinius gėrimus pardavimui, gaunant 12 proc. pelną nuo jų pardavimo kainos. Alkoholio prekiautojams stojant į asociaciją reikėdavo mokėti nemenką stojamąjį mokestį, o vėliau – nario mokestį ir tam tikrą dalį gauto pardavus alkoholinius gėrimus pelno. Tai buvo tam tikras užmaskuoto turto prievartavimo būdas", – beveik tris dešimtmečius Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo padaliniui vadovavęs Algimantas Kliunka atskleidžia schemą, kaip buvo reketuojamos valstybinės įmonės. Buvusio prokuroro teigimu, dalis alkoholio prekybos tarpininkų pardavinėjo alkoholį, bet pinigų gamintojams negrąžindavo.

Alytuje veikianti alkoholinių gėrimų gamykla "Alita" buvo bene vienintelė įmonė, į kurią asociacijos atstovai nedrįso įžengti. Tačiau vienądien, pasak A.Kliunkos, tuometis įmonės vadovas sulaukė Žemės ūkio ministerijos, kuriai buvo pavaldi gamykla, sekretoriaus V.Kamblevičiaus patarimo tartis su atvykstančiaisiais dėl produkcijos platinimo. Atvyko S.Čiapas ir H.Daktaras.

Sąsajas neigia

"Asociacijos steigėjai, įvairiais būdais šantažuodami vienos iš įmonių vadovą, į susitikimus atvykdavo su H.Daktaru – vien jo buvimu darytas spaudimas. Bandė tai įmonei primesti jų parengtą sutartį ir į savo rankas perimti visą tos įmonės prekybos pagamintais alkoholiniais gėrimais organizavimą bei vykdymą", – apie Daktarų viešnages Alytuje pasakoja A.Kliunka.

Pats V.Kamblevičius, 2004 m. su Darbo partija kandidatavęs į Seimą ir buvęs išrinktas, gynėsi H.Daktaro nepažinojęs. Tuometis policijos generalinis komisaras V.Grigaravičius, žurnalisto paklaustas apie V.Kamblevičių, tada diplomatiškai kalbėjo: "Nežinau. Sena istorija. Kad asmuo toks buvo, ėjo aukštas pareigas Žemės ūkio ministerijoje, pamenu, bet visos istorijos nežinau. Kad H.Daktaras išties mėgino perimti "Alitos" platintojo teises – taip, bet koks vaidmuo to buvusio valstybės pareigūno, nežinau. Reikėtų kelti dokumentus."

V.Kamblevičius su "Alita" gali būti siejamas. 2004 m. kandidatuodamas į Seimą, V.Kamblevičius buvo bendrovės "Giluva" direktoriumi. Ši bendrovė buvo skolinga 600 tūkst. litų bankrutavusiai bendrovei "Artrio 2", tuo metu buvusiai bene stambiausiai alkoholio didmenininkei. Šios bendrovės dalis akcijų priklausė "Alitai" ir Kauno "Stumbrui". Už akcijas bendrovės buvo paklojusios beveik po 1 mln. litų. Pats V.Kamblevičius neigė, jog yra vadovavęs "Artrio 2" ir teigė tebuvęs "Giluvos" samdomu direktoriumi. Beje, su Darbo partija patekęs į Seimą, V.Kamblevičius buvo deleguojamas žemės ūkio viceministru, tačiau į viešumą iškilus "Giluvos" ir "Artrio 2" sąsajoms, numatyto posto taip ir negavo.

Sūnaus problemos

Į užmarštį jau eina skandalingai garsėjusi cigarečių kontrabandos karaliaus Viliaus Karaliaus istorija. Šis buvęs Druskininkų policininkas buvo teisiamas kartu su daugiau kaip 20 parankinių. Tarp teisiamųjų dėl cigarečių kontrabandos buvo ir jau spėjusio partiją pakeisti "Tvarkos ir teisingumo" pirmininko Rolando Pakso pavaduotojo, Seimo nario V.Kamblevičiaus sūnus Aivaras. Generalinė prokuratūra jį kaltino dėl beveik 4 mln. litų vertės kontrabandos.

(Nuotraukoje – K. Komskis ir R. Paksas)

A.Kamblevičius tyrėjams prisipažino, jog dalyvavo cigarečių kontrabandoje ir šias akcizais apmokestinamas prekes gabenant per Lietuvą. Vilniaus teritorinės muitinės skaičiavimais, kontrabandos vertė buvo daugiau kaip 3,7 mln. litų. Kaltinamasis prisipažino, kad veikė išvien su Olehu Kurta ir Lenkijos Respublikos piliečiais, kurių neįvardijo. Kontrabandos krovinys buvo įvežtas per Lavoriškių kelio postą iš Baltarusijos į Lietuvą Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje registruotu vilkiku, ir jis per Lietuvos Respublikos teritoriją turėjo būti nugabentas į Lenkiją. Kaip priedanga kontrabanda gabenama cigarečių kroviniui buvo naudojamas stiklainių krovinys.

Ikiteisminio tyrimo metu A.Kamblevičiaus bendrininkas O.Kurta prisipažino, kad A.Kamblevičiaus nurodymu už jam perduotus 25 tūkst. eurų per tarpininką sutarė, jog vilkikas, gabenantis kontrabandos krovinį, be kliūčių būtų praleistas Lietuvos ir Baltarusijos muitininkų.

A.Kamblevičius į teisėsaugos pareigūnų akiratį buvo patekęs ir kaip Kauno Agurkinių gaujos galimas narys. Mat jis buvo sulaikytas tarp daugybės prekeivių, padėjusių šiai gaujai parduoti narkotikus.

Dramblio nenupirko

Kai partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis R.Paksas dar buvo prezidentas, apkaltos metu Valstybės saugumo departamento paviešino medžiagą, kurioje nurodomos R.Pakso sąsajos su tarptautiniais nusikaltėliais ir kontrabandos vadeivomis.

Tik Europos Parlamento mandatas šiandien apsaugo R.Paksą nuo Temidės. R.Paksas įtariamas sutaręs dėl 15 tūkst. eurų kyšio paėmimo ir perdavimo. Prokurorų teigimu, "Lietuvos ryto" vadovas Gedvydas Vainauskas, atstovaudamas kitų asmenų interesams, susitarė su "Tvarkos ir teisingumo" pirmininku R.Paksu, kad šis už 15 tūkst. eurų kyšį paveiktų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, kad šie leistų pradėti eksploatuoti Prienų mieste naujai pastatytą prekybos centro "Norfa" pastatą. Šiame tyrime R.Paksas apklaustas specialiuoju liudytoju.

Nuo 2014 m. Generalinėje prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl tariamos labdaros akcijos "Pirk dramblį", kurio metu, įtariama, buvo renkamos lėšos partijai "Tvarka ir teisingumas". Įtariama, kad renginį padėjusiosioms organizuoti bendrovėms pažadėti laimėjimai viešuosiuose pirkimuose. Tarp įtariamųjų – Seimo narys, šios partijos atstovas kaunietis Rimas Antanas Ručys, kuris byloje apklaustas specialiuoju liudytoju. Tyrėjai mano, kad R.A.Ručys galėjo atlikti esminį vaidmenį "Pirk dramblį" byloje – įtariama, jog būtent jis darė spaudimą tuo metu partijos "Tvarka ir teisingumas" nario Dailio Alfonso Barakausko vadovaujamos Vidaus reikalų ministerijos tarnautojams, kad ministerijos konkursus laimėtų ne bet kas. Be to, atsakingojo "Tvarkos ir teisingumo" partijos sekretoriaus pareigas ėjusį ir partijos finansais besirūpinusį R.A.Ručį teisėsauga įtaria apgaulingu buhalterijos tvarkymu.

Praėjusių metų pabaigoje partijai pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo.

Į Kauno miesto tarybą nepateko

(Nuotraukoje – V. Katasanovas)

Įtartina veikla užsiimantys arba gėdingą praeitį turintys veikėjai su "Tvarkos ir teisingumo" partija bando patekti ne tik į Seimą, bet ir į šalies savivaldybių tarybas. Pavyzdžiui, prieš pastaruosius Kauno miesto savivaldybės tarybos rinkimus savo laimę pabandė Vidmantas Katasanovas. Jis 2008 m. su broliu Vytautu buvo sulaikytas įtariant, kad užsiima narkotikų platinimu. Brolių interesais rūpinosi partijos "Tvarka ir teisingumas" Kauno skyriaus lydere tapusi R.A.Ručio žmona advokatė Aušra Ručienė.