Lrt.lt skelbia, jog J. Stoltenbergas Vilniuje vykusioje spaudos konferencijoje patvirtino, kad NATO viršūnių susitikime dalyvaus prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Konsultacijos tęsiasi ir šiandien vyks visi susitikimai, tačiau esu užtikrintas, jog visi sąjungininkai sutars dėl labai aiškios žinutės, – spaudos konferencijoje Vilniuje pirmadienį sakė NATO vadovas. – Kas liečia Ukrainą, kol kas nebuvo priimta galutinio sprendimo, esu tikras, kad mes pasieksime vienybės ir turėsime stiprią žinutę apie Ukrainą.“
Taip jis teigė po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pranešė, jo sąjungininkės pasiekė konsensusą, kad iš Ukrainos kelio į narystę Aljanse būtų pašalintas NATO narystės veiksmų plano reikalavimas.
MAP yra parengiamasis narystės NATO etapas, kurio metu šaliai kandidatei parengiama individuali nacionalinė pasirengimo būsimai narystei programa. Daugeliui dabartinių Aljanso narių prieš įstojant reikėjo įgyvendinti šį planą.
Naujienų agentūra AFP, remdamasi su anonimiškumo sąlyga kalbėjusiu Vakarų pareigūnu pranešė, jog sąjungininkai yra pasiruošę atsisakyti MAP reikalavimo Ukrainai. Pasak jo, šis planas yra tik viena narystės dalis ir jo atsisakius, Ukrainai vis dar reikės įgyvendinti tolesnes reformas, kad galėtų prisijungti prie NATO.
J. Stoltenbergas pakartojo, jog prieš viršūnių susitikimą deramasi dėl daugiametės pagalbos Ukrainai programos, siekiant užtikrinti pilną suderinamumą tarp Ukrainos ir NATO pajėgų, taip pat dėl Aljanso ir Ukrainos tarybos įkūrimo.
Trečiasis elementas, pasak jo, yra „panaikinti Narystės veiksmų plano reikalavimą Ukrainai, pakeičiant dviejų žingsnių procesą vieno žingsnio procesu“.
P. Paleckio/BNS nuotr.
„Dabar šie elementai ir šis paketas yra diskutuojamas, finalizuojamas, vyksta diskusijos ir derybos dėl specifinių frazių. Tad nesileisiu į detales apie tai, dėl ko sąjungininkai tariasi“, – sakė NATO vadovas.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO narės sutaria, jog Ukraina taps Aljanso nare, tačiau išlieka klausimas, kada tai įvyks. Vis dėlto, pasak jo, Suomijos ir Švedijos narystė parodė, jog sąjungininkai išlaiko įsipareigojimą išlaikyti NATO duris atviras naujoms narėms.
„Pats skubiausias uždavinys šiuo metu yra užtikrinti, kad Ukraina išliktų suverenia ir nepriklausoma Europos valstybe, – pridūrė NATO generalinis sekretorius. – Nes narystės klausimas bus svarbus tik tokiu atveju, jeigu Ukraina išliks.“
Dėl to, pasak Aljanso vadovo, yra itin svarbu, kad NATO partnerės tęstų nuo Rusijos agresijos besiginančiai šaliai pagalbą ginklais, amunicija, mokymu ir atsarginėmis dalimis.
Tuo metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog plano atsisakymas „yra svarbus pokytis teigiama prasme ir tai tikrai sutrumpintų Ukrainos artėjimą link narystės NATO“.
Pasak jo, Vilniuje taip pat svarbu išgirsti aiškų signalą, kad Ukrainos narystė Aljanse bus galima tada, kai sąlygos tai leis.
NATO generalinis sekretorius su Lietuvos prezidentu Vilniuje susitiko Aljanso viršūnių susitikimo išvakarėse.
D. Kuleba anksčiau sakė, kad Ukrainos kelias į NATO turėtų sutrumpėti po Aljanso viršūnių susitikimo liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Kyjivas sako besitikintis iš sąjungininkų gauti aiškų signalą dėl savo narystės perspektyvų.
Ukraina prašymą dėl narystės NATO pateikė pernai rugsėjį, praėjus pusmečiui po plataus masto Rusijos invazijos pradžios.
31 NATO narė vis dar derasi dėl galutinės komunikato formuluotės, kaip spręsti Ukrainos narystės klausimą.
Rytų Europos šalys remia Kyjivo raginimus, kad jam būtų nutiestas kelias į NATO.
Tačiau didžiosios valstybės – Jungtinės Valstijos ir Vokietija – nelinkusios žengti toliau nei 2008 metais duotas pažadas, kad Ukraina vieną dieną įstos į NATO, nenustatant aiškaus termino.
