J. Olekas: Ukraina pritaria bendrai karinei brigadai su Lietuva ir Lenkija

Kijeve viešintis Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako sulaukęs patvirtinimo, kad Ukrainos vyriausybė pritaria ketinimams įsteigti bendrą karinę brigadą su Lietuva ir Lenkija.

„Ministras patikino mane, kad jie tikrai eina link pabaigos, kad būtų galima pasirašyti steigimo sutartį“, - BNS antradienį sakė J.Olekas po susitikimo su Ukrainos gynybos ministru Michailo Kovaliu.

J.Olekas sakė Ukrainos gynybos ministro buvęs nuodugniai informuotas apie padėtį šalies rytuose ir Rusijos karinių pajėgų sutelkimą pasienyje.

Pasak Lietuvos ministro, ukrainiečiai stiprina savo karinį pasirengimą ir „eina gera kryptimi“, o Rusijos invazijos galimybė Kijeve „nėra atmetama“.

J.Oleko teigimu, susitikime sutarta, kad Lietuva dalysis savo patirtimi transformuojant karines pajėgas.

„Jie stiprina tiek savo karinį pasirengimą, tiek apsisprendimą gintis, karių skaičiaus padidinimą, personalo kokybės pagerinimą, tam tikrų pozicijų užsiėmimą, tam tikrų teritorijų kontrolę. Manau, kad jie eina gera kryptimi. Jie sutinka, kad jiems reikėtų dar pasimokyti kariuomenės restruktūrizacijos, transformacijos ir iš mūsų, ir mes sutarėme tą bendradarbiavimą plėsti“, - sakė J.Olekas.

J. Olekas susitiks su Ukrainos gynybos ministru

Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas antradienį Kijeve susitiks su Ukrainos gynybos ministru pulkininku generolu Michailo Kovaliu aptarti saugumo situaciją ir galimą Lietuvos paramą.

„Ministrai aptars saugumo situaciją Ukrainoje, galimą Lietuvos paramą stiprinant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG steigimo klausimus“, - antradienį pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

Abu ministrai taip pat pasirašys šių metų dvišalio bendradarbiavimo planą, teigiama ministerijos pranešime.

Krašto apsaugos ministerija taip pat pabrėžė, kad „Lietuva nepripažįsta Krymo aneksijos ir smerkia Rusijos agresyvius veiksmus, nukreiptus prieš Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą“.

Iš Ukrainos J.Olekas dar vyks į Armėniją ir Baltarusiją, kur susitiks su šių šalių gynybos ministrais.

Seimas nutarė nesvarstyti rezoliucijos projekto dėl paramos Ukrainai

Seimas Darbo partijos frakcijos siūlymu antradienį iš plenarinių posėdžių darbotvarkės išbraukė rezoliucijos projektą dėl paramos Ukrainai.

Už tai balsavo 64 parlamentarai, prieš buvo 31, trys susilaikė. Už išbraukimą buvo valdančiosios koalicijos atstovai bei dauguma opozicinės „Drąsos kelio“ partijos frakcijos narių.
Po balsavimo konservatorius Audronius Ažubalis apkaltino socialdemokratus veidmainyste, nes jų atstovai - Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka ir Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas - buvo tarp rezoliucijos projekto rengėjų.

B.Juodkos teigimu, rezoliucijos nuspręsta nesvarstyti, atsižvelgiant į praeitą savaitę Ženevoje vykusias derybas ir laukiant JAV viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizito Ukrainoje rezultatų.

„Rinko parašus, tai pasirašiau, bet tai buvo prieš Ženevos susitikimą. Galvoju, kad reikėtų luktelėti. Juoba, kad atvažiuoja JAV viceprezidentas Joe Bidenas į Kijevą pažiūrėti, kaip vykdomas Ženevos susitarimas“, - savo balsavimą išimti rezoliucijos projektą BNS aiškino B.Juodka.

Jis teigė, kad jau priimta nemažai rezoliucijų dėl Ukrainos, todėl naują priimti reikia labai argumentuotai. Pareiškimus ar rezoliucijas dėl padėties Ukrainoje yra padaręs Seimo Užsienio reikalų komitetas, trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų komitetai, visas Lietuvos parlamentas.

„Labai daug tų rezoliucijų. Manau, kad jų svoris mažėja. Darant dar vieną, reikia, kad ji būtų labai argumentuota. Reikia palaukti, ar davė Ženeva ką nors, ar nieko nedavė“, - sakė B.Juodka.

„Padarėme didelę klaidą. Ar mes jau pavargome remti Ukrainą, kai vadinamosios liaudies respublikos dygsta kaip nuodingi grybai?“ - Seimo sprendimu stebėjosi liberalas Petras Auštrevičius.

Tuo metu „darbietis“ Valentinas Bukauskas rezoliucijos projekto siūlė nesvarstyti, nes jo tekstas esą paseno, neatspindi praėjusių savaitę Ženevoje pasiekto Rusijos ir Ukrainos susitarimo.

„Būtų logiška išimti šį klausimą ir parengti naują projektą“, - sakė jis.

Rezoliucija Seimui siūlyta pareikšti, kad atkuriant taiką ir saugumą Ukrainoje Rusija privalo išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš okupuotų Ukrainos teritorijos dalių, atitraukti karius nuo Ukrainos pasienio, nenaudoti jėgos ir prievartos, atkurti Ukrainos jurisdikciją Kryme ir pan.

Taip pat siūlyta ES ir NATO šalis paraginti „Rusijos tebesitęsiančios agresijos Ukrainoje akivaizdoje teikti Ukrainai paramą dalinantis naujausia žvalgybine informacija bei kuo greičiau apsispręsti dėl karinės technikos ir amunicijos tiekimo Ukrainai jos teritorijos gynybai“.

Dokumentu norėta konstatuoti, kad Kryme surengtas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos prieštarauja Ukrainos Konstitucijai, todėl jo rezultatai yra neteisėti ir niekiniai.

Projekta ES raginta inicijuoti „daugiašalį Krymo okupacijos ir aneksijos žalos registravimo bei apskaičiavimo mechanizmą, pagal kurį būtų objektyviai vertinami nuostoliai, kuriuos patiria Ukraina dėl Rusijos Federacijos neteisėtų veiksmų“.

Rezoliucijos projektą „Dėl padėties Ukrainoje“ parengė Seimo vicepirmininkai socialdemokratas Gediminas Kirkilas ir liberalas Petras Auštrevičius, opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka bei šio komiteto narys konservatorius Audronius Ažubalis.

Naudojant Rusijos karines pajėgas Ukrainai priklausęs Krymo pusiasalis po Vakarų nepripažįstamo referendumo kovą buvo prijungtas prie Rusijos, neramumai plinta Ukrainos rytuose.