K. Bilius teigia, kad archyvo dokumentas apie jį – klastotė, žada kreiptis į prokurorus

„Asmens kortelė su krūva taisymų, be numerio, nepasirašyta, kas užpildė, datos nėra. Ir tokioje įstaigoje kaip KGB. (...) Manau, kad čia yra niekinis dokumentas. Kreipsiuosi į Generalinę prokuratūrą ištirti šio dokumento klastojimą“, – trečiadienį per Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) posėdį sakė K. Bilius.

Jis tvirtino nesuprantąs, kaip XXI amžiuje galima apsiginti, kai institucijos tiki suklastotu dokumentu.

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino Taikos koalicijos sąraše antru numeriu įrašyto Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Danuko Arlausko ir partijos „Nemuno aušra“ sąraše septintą numerį turėjusio Kelmės rajono vicemero K. Biliaus registraciją, nes jie kandidato anketose nenurodė savo bendradarbiavimo su KGB.

K. Biliui užkirstas kelias kandidatuoti ir Saulės vienmandatėje apygardoje.

„Niekada nebuvau įkėlęs ten kojos“

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Ypatingasis archyvas VRK pateikė K. Biliaus asmens kortelę, kad jis dirbo KGB padalinyje Šiauliuose 1989–1991 metais.

Rinkimų kodeksas reikalauja, kad kandidatai nurodytų, ar yra sąmoningai bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o VRK privalo šiuos duomenis paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo.

To nedeklaravę kandidatai šalinami iš rinkimų, nes šis pažeidimas laikomas šiurkščiu.

K. Bilius trečiadienį teisme, kaip ir anksčiau VRK, tvirtino niekada nedirbęs KGB.

„Niekada nedirbau toje įstaigoje, niekada nebuvau įkėlęs ten kojos ir nebuvau palietęs jos rankenos“, – sakė jis.

Politikas tikino turįs tikrą dokumentą – savo Darbo knygelę, kurioje nėra jokio įrašo apie darbą KGB Šiaulių padalinyje.

Pagal ją, K. Bilius 1988–1990 metais buvo žolės riedulio meistrų komandos „Tauras“ viršininkas.

Įtaria brolį prisidėjus prie dokumento suklastojimo

Ypatingojo archyvo dokumente nurodyta, kad K. Bilius KGB dirbo pusę etato antraeilėse pareigose, ėjo suvirintojo-santechniko pareigas.

„Ar jūs ką nors bendro esate turėjęs su santechnikos reikalais?“ – K. Biliaus klausė bylos pranešėjas LVAT teisėjas Gintaras Kryževičius.

„Draugai žino, kad namuose esu prastas santechnikas“, – tvirtino politikas.

Jis patikino neturįs tam darbui reikalingos kvalifikacijos, išsilavinimo.

K. Bilius svarstė, kad KGB dirbęs dabar jau miręs brolis Juozas galėjo prisidėti prie suklastoto dokumento sudarymo. Anot kelmiškio, kas nors galėjo imti jam skirtą atlyginimą.

„Gal kažkas pasiimdavo pinigus ir dalydavosi. Aš ten nebuvau“, – akcentavo K. Bilius.

Politikas prašė LVAT kreiptis į LGGRTC ir Ypatingąjį archyvą, kad šie pateiktų daugiau dokumentų – su juo sudarytą darbo sutartį, algalapius, kitus dokumentus, kuriuose būtų jo parašas.

Tačiau teismas atmetė šį prašymą, pasak G. Kryževičiaus, Genocido centro teigimu, jis neturi daugiau jokių dokumentų apie K. Bilių, kuriuos galėtų pateikti.

K. Bilius teisme tvirtino, kad baigęs Vilniaus pedagoginį institutą, kur įgijo geografijos ir fizinio lavinimo mokytojo specialybę, jis 1982 metais grįžo į Šiaulius dirbti treneriu.

Draugai žino, kad namuose esu prastas santechnikas.

„Daug keliavau, rengiau stovyklas, vykau į užsienį, atlikau tiesiogines pareigas. Kada aš sukinėjau ten kranus?“ – klausė politikas.

Ragina tikslinti įstatymą

G. Kryževičius VRK pirmininkės Linos Petronienės klausė, ar žmogus, KGB dirbęs santechniku, turėtų būti laikomas sąmoningai bendradarbiavusiu su šia represine struktūra.

„Sąmoningai bendradarbiavo, jūsų supratimu, apima visus darbuotojus? Pavyzdžiui, virtuvės darbuotojai sąmoningai bendradarbiavo, nes šėrė saugumiečius?“ – klausė teisėjas.

Pasak L. Petronienės, priimdama sprendimą VRK vadovavosi Genocido centro pateikta informacija.

„Mes jų klausėme pagal Rinkimų kodekso formuluotę ir gavome tokį atsakymą“, – teigė ji.

Po teismo posėdžio VRK vadovė žurnalistams sakė, kad įstatymų leidėjai turėtų tikslinti Rinkimų kodekse esančią klausimo formuluotę dėl sąmoningo bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

„Šie abu atvejai (D. Arlausko ir K. Biliaus – BNS) įrodo, kad reikia tikslinti Rinkimų kodekso formuluotę, kad būtų aiškiai pasakyta, ar mums svarbus tas bendradarbiavimas, kuris nebuvo toks viešas, ar svarbus ir darbas atitinkamose struktūrose. Manau, kad įstatymų leidėjas tikrai turės apie ką pagalvoti ir imsis atitinkamų veiksmų“, – teigė L. Petronienė.

LVAT sprendimą K. Biliaus byloje skelbs ketvirtadienį.

K. Bilius ir D. Arlauskas iš rinkimų kovos pašalinti po pakartotinio VRK kreipimosi į LGGRTC. Paaiškėjo, kad anksčiau centras netikrindavo, ar kandidatai nėra dirbę KGB, tikrindavo tik, ar jie nėra slapta bendradarbiavę su šia represine struktūra.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.