„Yra klausimų, į kuriuos taip pat turėtume atkreipti dėmesį, pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenančių lenkų noras rašyti savo vardus ir pavardes originaliais rašmenimis“, – LRT laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė K. Nawrockis.

„Lenkijos prezidentas yra lenkių moterų ir lenkų vyrų balsas. Jei lenkai kelia tokius klausimus kaip originalūs vardai, kurių jie laukia, arba geografinių ir topografinių pavadinimų naudojimas, tai yra svarbus klausimas Lenkijos prezidentui“, – teigė jis.

Pasak K. Nawrockio, asmenvardžių rašybą jis aptarė susitikęs su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, paskirtąja premjere Inga Ruginiene ir Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu.

„Žinoma, tai neturės įtakos mūsų šalių puikiam bendradarbiavimui, bet privers mus susėsti prie stalo ir pagalvoti, kaip galime padaryti taip, kad lenkai Lietuvoje ir lietuviai Lenkijoje jaustųsi kuo patogiau“, – kalbėjo Lenkijos vadovas.

Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.

Kaip rašė BNS, remiantis 2021-ųjų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai.

Šalyje lenkų gyveno apie 183,4 tūkst. (6,5 proc.), rusų – 141,1 tūkst. (5 proc.), baltarusių – 28,1 tūkst. (1 proc.), ukrainiečių (14,1 tūkst., 0,5 proc.), kitų tautybių (16,1 tūkst., 0,6 procentai).